Apie knygą

Į šešiolikmečio Olego rankas patenka kompiuterio programa, dėl kurios jis įgauna unikalių gebėjimų numatyti ateitį ir skaityti kitų žmonių mintis. Regis, toks talentas turėtų atverti plačias perspektyvas, tačiau realybė pasirodo toli gražu ne tokia džiugi. Telepatija turi ir neigiamų savybių, o paslaptingosios programos savininkas nesiliauja ieškojęs Olego.

Olegas – dešimtokas. Jis mokosi gerai, yra paprastas vaikinas, gyvenantis su mama kukliame daugiabutyje. Vaikinas stengiasi, tačiau jam visai nesiseka padaryti įspūdžio įnoringai klasės gražuolei Mašai, mėlynakei mergaitei pelenų spalvos plaukais.

Taip jau nutinka, kad vėlų vakarą į šešiolikmečio Olego rankas patenka atminties kortelė. Ji neatrodo kažkuo ypatinga. Tačiau per likimo neapsižiūrėjimą joje glūdi galinga jėga, vienu mostu nušlavusi nykią vaikino kasdienybę ir apvertusi aukštyn kojom visą ankstesnį jo gyvenimą.

 Peržiūrėjęs atminties kortelę, Olegas tampa telepatu. Jis gali skaityti kitų žmonių mintis ir numatyti tai, kas netrukus įvyks. Olegas galbūt galės nesunkiai ir daug užsidirbti, pavyzdžiui, atspėdamas laimingus loterijos bilietus. Tačiau ne viskas klostosi taip sėkmingai. Paslaptingosios programos savininkas nori Olegą sučiupti, o dar labiau šį vaikiną gąsdina keistos metamorfozės, kurioms paklūsta jo sąmonė.

Ši knyga – šiuolaikiškas romanas paaugliams. Įtemptas, įdomus ir netikėtas siužetas patiks „Erebo“ skaitytojams. 

„Telepato“ autorė Tamara Kriukova, garsi rusų rašytoja, išleidusi daugiau nei dvidešimt knygų vaikams, paaugliams. Ji yra reikšmingų šalies konkursų ir premijų laureatė, pagal jos knygas sukurti du filmai.

Skaityti ištrauką PDF byloje


Puslapiai: 432
Leidykla: Alma littera
Išleista:
Vertėjas: Dalia Elena Montvilienė
Viršelis: kietas
ISBN kodas: ISBN 978-6090-11-493-3

Komentarai

Jūsų naršyklėje turi būti įjungtas JavasScript palaikymas. Pagaba

Jūsų vardas:
Komentaras:
Neda
Knygą įpusėjau, kol kas visai įtraukianti, bet nebe ištvėriau ir atėjau pasiskųsti vertimu! Nu jeigu jau verčiate į lietuvių kalbą, tai ir verskite į lietuvių kalbą... Nuo kada mes uždegame švietuvus, niekad nemačiau liepsnojančio... Matyt išradingiau norėjo išversti, kad žodžiai nesikartotų. Ir tokių staigmenėlių, kurios bado akis pilna... O aš įprastai net neatkreipiu dėmesio, tad jeigu žmogus didesnis lietuvininkas nepatarčiau skaityti lietuviško vertimo...

Specialūs pasiūlymai

  • Iš kojų verčiantis „Tyto alba“ išpardavimas!