Recenzijos

Gatvė tarp dviejų bažnyčių
Jau ku­ris lai­kas, me­tams bai­gian­tis, ra­šy­to­jai ir li­te­ra­tū­ros kri­ti­kai ima­si svars­ty­ti per me­tus pa­si­ro­džiu­sias kny­gas, rei­tin­guo­da­mi jas dvy­lik­tu­kais, pen­ke­tu­kais ar ki­tais bū­dais. Kaip ro­do prak­ti­ka, in­tri­guo­jan­ti kon­ku­ren­ci­nė ko­va vyks­ta ne tik tarp kon­kre­čių kū­ri­nių, bet ir tarp žan­rų. Vie­nu to­kių in­tri­gą... Skaityti daugiau »
 
Gatvė tarp dviejų bažnyčių
Kalba, sakyta per Vilniaus knygų mugę, pristatant Eugenijaus Ališankos esė knygą „Gatvė tarp dviejų bažnyčių“. Kažkada apsibrėžiau, kad vienas iš geros literatūros požymių yra tas, jog tekstas yra įsidėmimas, jis nevalingai grįžta į atmintį. Šiemet keleto žmonių esu klaususi, ar jie atsimena Eugenijaus Ališankos seniai spausdintą esė apie Kalvarijų gatvę. Parašyta 2000-aisiais esė „Gatvė tarp dviejų... Skaityti daugiau »
 
Lalagė
Andriaus Jakučiūno „Lalagė“ („Tyto alba“, 2011) pasakojimo technikos požiūriu – pats sudėtingiausias reiškinys ne tik pastarųjų metų lietuvių prozoje. Kai skiriama premija, visada klausiama – už ką? A. Jakučiūno pasakojimas steigia kažką visiškai nauja, ir kaip tik už tą originalumo pirmeivystę komisija jam skyrė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją. Jei kalbėtume apie santykį su tradicija – jo veik... Skaityti daugiau »
 
Mano vardas – Marytė
Neseniai išleistos Alvydo Šlepiko knygos „Mano vardas –­­­ Marytė“ metrikoje nurodytas žanras –­ romanas. Pats A. Šle­pikas yra prasitaręs, kad tai veikiau poe­ma, gal netgi rauda. Aš įžvelgiau pasakos elementų. Kiti – tekstą, sudėliotą iš scenarijaus užuo­mazgų. Nenuostabu. Juk „Žo­dyje pabaigai“ autorius teigia, jog tema tarsi pati jį susiradusi kokiais 1996-ai­siais, kai kino režisierius Jonas... Skaityti daugiau »
 
Mano vardas – Marytė
Jeigu man nebūtų pasakę, apie ką pasakoja ši knyga, nebūčiau jos ėmusi į rankas. Niekada nepuolu rinktis knygos pagal autorių, nes pripažinti autoriai neprivalo ir toliau rašyti gerų knygų, o ir viršelio nuotrauka tokia panaši į daugelį matytų: dailios, ilgapirštės pėdos smėlyje. Tvarkingos, nesuvargusios – tiktų nostalgiškam atostogų albumui. Tik įtartinas atrodo su visuma kontrastuojantis kraujo raudonumo fonas... Skaityti daugiau »
 
Gaukite naujas recenzijas el. paštu: arba rss srautu