Recenzijos

Žolė iš paribio žemės
Literatūros padangėje dažnai šmėkšteli vis nauji vardai ir veidai. Vieni jų pasilieka čia ilgesniam laikui, kiti, neturėdami talento, vis tiek nori būti talentingais, o treti, vos spėję sužibėti, užgęsta, mat, pasirodo, jog kūryba iš autoriaus reikalauja nors lašelio vidinio šarmo, paprastai sakant, to, kas užkabintų skaitytoją. Kaip ten bebūtų, bet čia nuolat vyksta kažkoks sunkiai paaiškinamas bruzdesys. Taigi... Skaityti daugiau »
 
Mažoji Princesė. Kur mano puodukas?
Gal kitoms „ką tik iškeptoms“ mamytėms šiuo klausimu pasisekė labiau – aš vaiko pratinimą prie puoduko prisimenu su didžiausiu siaubu. Vaikas buvo jau (pagal močiučių standartus) nemažas – trimetis. Kiekvienas bandymas pasodinti dukrą ant puoduko vykdavo pagal tą pačią, itin nemalonią schemą: švelnūs įkalbinėjimai – jokios reakcijos – primygtinis prašymas – vaiko pyktis – reikalavimas – ašaros. Taip... Skaityti daugiau »
 
Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo
Kortų traukimas – bandymas suvokti pasaulį. Autorius daug dėmesio skiria išgalvotam ir kasdieniam gyvenimui, prisimatuoja kaukę, ironizuoja, prabyla lyriškai, ieško savojo poetinio ritualo erdvių ir formų. Viską užrašiau pats – sako autorius –[/i] netgi tekstus.[/i] Tai jau antroji autoriaus knyga, kurioje, atsispiriant nuo pirmosios, žengiama toliau, giliau ir įvairiau. Tačiau, kad ir kaip bežiūrėtume, tai – tik... Skaityti daugiau »
 
Netobulieji
Buvo XX-ojo amžiaus pabaiga, buvau –niolikinė, kai prasidėjo mano žurnalistinė „karjera“. Viešai prieinamas internetas buvo atsiradęs vos prieš kelis metus. Sunku patikėti, bet neturėjau namuose kompiuterio. Niekas tuo metu jo dar neturėjo. Vienintelė klasėje turėjau mobiliaką – ne plytą, o plonesnę ir grakštesnę (haha) Philips Diga. Labai gerai atsimenu būtent šiuos, technologinius dalykus, nes juos, o ne... Skaityti daugiau »
 
Beprotnamis
Įdomus žmogus tas Vilis Normanas – autoriaus susikurtas pseudonimas, tikrasis vardas – Povilas Senūta. Kur pasisuks, ten aistros ir nesutarimai. Ką bepasakys – pats karštai ginčijasi, įtikinėja, keikia ir bučiuoja. Gana švelniais moteriškais romanais, kaip „Šventumas“, pradėjęs jaunasis rašytojas ilgainiui tapo tikra lietuviškojo anarchizmo žvaigždele, nebijojusia parašyti netgi piktai ironiško straipsnio apie... Skaityti daugiau »
 
Gaukite naujas recenzijas el. paštu: arba rss srautu