Romane – kvapą gniaužiančiame pasakojime, spalvingame, ryškiame, su stulbinama pabaiga – vaizduojama dramatiškų konfliktų epocha. Catalin Dorian Florescu, subtiliai jausdamas veikėjus, veržliai rutuliodamas įvykius, jausmingai aprašo istoriją moters, kuri karų ir prievartos šimtmetyje nepaiso jokių kliūčių ir klausosi savo vidinio balso.
Zaira, globojama išdidžios senelės ir pusbrolio Zizi, auga viename iš Rumunijos dvarų. Mergaitė be galo ilgisi motinos. Kad ją paguostų, Zizi kuria būtas nebūtas istorijas, kurios iš dalies nulems jos ateitį. Karas, fašizmas, komunizmas iš pamatų sugriauna šeimos gyvenimą. Atkakli talentinga mergina tampa garsia marionečių teatro artiste, tačiau laimės neranda. Jos didžioji meilė žlunga. Komunistai grasina jai ir jos šeimai. Zaira su vyru ir dukra pasirenka pavojingą išeitį – bėgti į Ameriką.
Ir štai Zaira, jau septyniasdešimties, vėl tėvynėje. Prie durų žmogaus, kurį mylėjo ištisus dešimtmečius. Ji sugrįžo. Tačiau ką pasakys jis, ant slenksčio išvydęs seną moterį – savo buvusią meilę?.. Kas tai – istorijos pradžia ar pabaiga?
