„Žaidimas yra tikrovė“ – knyga apie gyvenimą be pagražinimų. Jaunų žmonių gyvenimą. Apie devyniolikmetę merginą Mirjam, pagaliau ištrūkusią iš tėvo kontrolės ir išsiveržusią į studentišką laisvę – ir nebeturinčią supratimo, ką su ja veikti. Apie tai, kad ribas reikia peržengti laiku, kai esi trylikos ar keturiolikos, o ne vėliau, kai alkoholis, žolė ir seksas pasiekiami taip lengvai. Imk kiek nori – bet ar godžiai griebdamas siūlomą laisvę, mokėsi sustoti?
O dar ši knyga – apie apie Mirjam brolį Miką, mažą berniuką, nors koks gi jis mažas – dvylikos, tik kad atrodo kaip dešimties. Jis labai negražus. Jo niekas nemyli, net tėvai – tačiau jam nestinga nei proto, nei beprotybėn varančių galių numatyti ateitį. Kaip gyventum tu, žinodamas, kad netrukus būsi nustumtas nuo tilto ir susiknežinsi galvą į geležinį vamzdį? Ką darytum, kasdien patirdamas patyčias mokykloje, matydamas vakarais iki žemės graibymo nusigeriantį savo tėvą, ilgėdamasis į kojas dėjusios savo mamos? Kas tau tada rūpėtų? O žinai, kas rūpėjo Mikui? Ogi tai, kas dėsis, kai jo nebebus.
Šioje knygoje rasi tikrą gyvenimą, papasakotą taip, kaip kalbama gatvėje. Žiaurų ir graudų. Nuo kurio kūną pradeda varstyti šiurpuliukas, neleidžiantis ramiai gyventi. Rasi žiaurumą ir patyčias jų tikruoju pavidalu. Rasi žiaurias negailestingo gyvenimo pamokas mokykloje, bendrabutyje, gatvėje, namie.
Tai antrasis Dianos Leesalu, jaunos estų autorės, romanas – reta proga pažvelgti į estų gyvenimą. Juk apie Estiją dažniausiai žinome tik tiek, kad Talinas – gražus miestas. O šis romanas Estijoje buvo išpirktas akies mirksniu. Vadinasi, jis to vertas.
