Monografijos „Kelionė į  laiko pradžią. Indijos idealizmas, Vydūnas, Krėvė“ autorius naujoje- prozos knygoje „Vitaminų pardavėjas“ vaizduoja žmogaus būsenas kintančiame informaciniame pasaulyje, apmąsto  savimonės problemas, individo tapatybę formuojančias kultūros schemas, kalbos matricas ir elgsenos stereotipus.

 

Kūrybiniams sąmonės tyrinėjimams pasitelkiama meninė išmonė, ironija, paradoksas, groteskas, juodasis humoras. Kuriama įtampa tarp virtualios tikrovės ir daiktiškos būties, tarp intelektinių projekcijų ir autentiškų egzistencinių jausenų. Derindamas introspektyvaus ir intertekstualaus rašymo strategijas autorius vaikštinėja tarp teorijos ir meno, tarp filosofijos idėjų ir literatūros klasikos, pirmenybę teikdamas meninei žodžio gyvybei ir subjektyvaus pasakojimo įtaigai.