Ši knyga tikrai bus parankinė verslo ir vadybos praktikams, vyriausybinėms, viešojo sektoriaus ir ne pelno organizacijoms, taip pat universitetų ir verslo mokyklų mokslininkams bei studentams. Knygoje dėstomą medžiagą iliustruoja daugybė schemų ir diagramų, kiekvieno skyrelio pabaigoje nurodyta rekomenduojama papildoma literatūra nagrinėjama tema.

Pasaulinės ekonomikos mastu esame dar verslo santykių vaikystėje, tačiau susikalbėti jau mokame, nors į kai kurias verslo sąvokas kartais dar tenka rodyti pirštu, tarsi klausiant, kas tai.

Vėlgi prisiminus nuolat prikišamą ir niekaip nepasivejamą tilto tarp Rytų ir Vakarų idėją, vis iškyla: kosmonautas ar astronautas (bet jau tikrai ne skraidūnas), pamažu atprantam nuo kaštų (plg. ‚cost‘ angiškai, ‚kosten‘ - vokiškai, ‚kosztuję‘ - lenkiškai), nes turime puikiausią kainą, sąnaudas, išlaidas. Taigi kai kuriais atvejais galime būti netgi gerokai išradingesni, pranašesni, tikslesni! Nelyginant norvegai, įvairioms sniego ir ledo formoms turintys 11 žodžių.

Kurdami savo verslo terminiją, neišvengiame kone prieš šimtmetį jau persirgtų ligų. Ne taip seniai šaipėmės iš purizmo ligos, prasiautusios po 1918-ųjų, kai buvo siekiama bet kokią svetimybę ar netgi senosios indoeuropiečių leksikos žodį „lietuvinti". Tačiau „spirdžius" vietoje futbolo neprigijo, kaip ir „purvabridžiai" vietoj kaliošų. Kita vertus, iš tų laikų pasilikome degtukus, laikrodį.

Šiandien jau esame priimti į atvirą Europos visuomenę. Norime išsaugoti gimtąją kalbą, tačiau kartu ir civilizuotai susišnekėti su bendraminčiais Vakaruose. Pastaruoju atveju tenka vartoti tarptautiniu mastu pripažintas sąvokas, tačiau grįžę Lietuvon, nervingai žvalgomės į kalbos inspekciją - ar nenubaus, jei vietoj tarnybinės stoties paminėsime „serverį", o vietoje vadybininko - „menedžerį". Taip vartaliotis nėra patogu, tačiau mes, lietuviai, jau gimstame poliglotais, todėl esame įpratę įveikti tokius sunkumus. Svarbiausia - susitarti dėl terminų tarpusavyje.

Kalbininkai dar ganėtinai griežti „menedžmento", „marketingo", „distribucijos", „dilerystės" atžvilgiu, tačiau tos pačios sąvokos „nenulipa" nuo įmonių ir universitetų kabinetų durų, puikuojasi vizitinėse kortelėse ir, pripažinkime, tebeklesti aktyviojoje leksikoje. Matyt, teks apsiprasti, juolab kad kalba - konservatyvi, tačiau gyva vertybė, nemėgsta dirbtinumų ir griozdiškų pakaitalų (kodėl turėčiau „dilerį" keisti įgaliotuoju atstovu, jei liežuviui patogiau?). Na, kitąsyk galima ir nusileisti, juolab ieškant pakaitalų dar neįprastoms, naujoms tarptautinėms sąvokoms.

Tikimės, jog „Verslo žinių" išleistas patyrusių vadybininkų Bengt Karlöf ir Fredrik Helin Lövingsson Lietuvos verslo visuomenei adaptuotas veikalas „Vadybos koncepcijos ir modeliai, nuo A iki Z" (The A-Z of Management Concepts and Models, 2005) bus parankinė knyga, padėsianti susikalbėti verslo ir vadybos praktikams, vyriausybinėms, viešojo sektoriaus ir ne pelno organizacijoms, taip pat universitetų ir verslo mokyklų mokslininkams bei studentams.

Knygoje sąvokos išdėstytos lietuviškos abėcėlės tvarka, tačiau tai nėra paprastas žodynas, o veikiau enciklopedinio pobūdžio leidinys. Čia ne tik išsamiai aprašoma kiekvienos pateikiamos verslo vadybos sąvokos semantika, bet gausu praktinių pavyzdžių, schemų, diagramų, padedančių sąvokos turinį suvokti giliau, susikurti jos grafinį vaizdinį.

„Tokius terminus kaip verslo koncepcija, vertikalios integracijos lygis, lyginamoji analizė ar Bostono matrica galima vartoti, bet kiek iš jų mes iš tikrųjų deramai suvokiame? Semantiką (prasmę ir supratimą) versle derėtų gerokai patobulinti", - knygos įvade pažymi autoriai.
Praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo išleista knyga "Verslo strategija" ("Business Strategy"). Jai galėjo būti sumanytas geresnis pavadinimas, nes čia tiesiog buvo pateikti bendrieji vadybos ir verslo sąvokų paaiškinimai ir terminologijos pavyzdžiai. Ši knyga buvo laipsniškai tobulinama, ir jos naujoji versija anglų kalba "Pagrindinės verslo koncepcijos" ("Key Business Concepts") buvo išleista 1993 metais. Nuo to laiko ji buvo išversta į ne mažiau kaip 17 kalbų, tarp kurių paminėtinos rusų ir kinų kalbos.

Rašydami knygą, autoriai naudojosi Stiuart Crainer knyga "Galutinė verslo biblioteka" ("The Ultimate Business Library") ir Robert Kreitner "Vadyba" ("Management").
„Verslo vadyba nuo A iki Z: priemonė susikalbėti" tikrai išliks parankiniu informacijos šaltiniu verslo ir vadybos praktikams, vyriausybinėms, viešojo sektoriaus ir ne pelno organizacijoms, taip pat universitetų ir verslo mokyklų mokslininkams bei studentams.