Recenzijos
Sigito Parulskio romanas yra mažų mažiausiai dvikalbis. Pirmiausia tuo atžvilgiu, kad jame aktyviai byloja dvi natūralios kalbos: didžioji teksto dalis yra lietuviška, mažesnė – rusiška, o jas organiškai sujungia rusiškos kilmės (ar bent jau patyrę rusų kalbos muštrą) barbarizmai (žargonizmai): graždankė, dembelis, disbatas, vzliotka, učebkė... Tad šiuo požiūriu...
Skaityti daugiau
Kažkada vienas iš daugelių tarybinės armijos "svolačių" suplėšė Sigito Parulskio užrašų knygelę, kurioje buvo šis bei tas iš "gyvenimo pastebėjimų". "Baltų lankų" išleistoje knygoje "Trys sekundės dangaus" rašytojas neakivaizdžiai atkeršijo ne tik visiems, kurie trukdė jo meninei sielai, bet ir visam laikotarpiui, visai pamėklei,...
Skaityti daugiau
Kiekvienas save gerbiantis rašytojas puoselėja slaptą svajonę parašyti romaną. Net tie, kurie su žanru nėra rimtai susigrūmę, gudraudami rašo eilių romanus, esė ar novelių rinkinį taip pat gali pavadinti romanu. Pačiam žanrui dabar jau nei šilta, nei šalta, nes šis laikas ištrynė jo apribus, klasikinio romano kanonai ir taisyklės tapo nebeprivalomomis senienomis, su...
Skaityti daugiau
Tai tam tikras literatūros įvykis, turintis gal ir manifestinį pobūdį. Tai naujoviškas ir jau nebe saugioje "atlantidoje" tariamas "aš nevedu tautos". Tai narsus išsitarimas apie šiuolaikinį atitolinimą nuo šiuolaikinės realybės. Kūrėjo atitolimas? Ne visai, tai žmogaus kūrėjo in corpore atitolimas nuo realybės.
Žmogus jai sako "ne", bet ne...
Skaityti daugiau
Dabarties proza - margas raštas. Žvelgiu į ją su išankstine nuostata: ieškoti to, kas vienija, kas bendra. O bendra - talento galia kurti meną, kurio savaiminis, prigimtinis pašaukimas yra palaikyti žmogiškumą žmoguje. Vadinamieji postmodernistai, teigiantys destruktyvų pasaulį, norėtų paneigti tokį meną, bet kažin ar jiems pavyks totaliai užgesinti žmoguje dvasios...
Skaityti daugiau
Koks apgaulingas gali būti pavadinimas, pagalvojau, perskaičiusi šią knygą. Parulskis, žadėjęs – kad ir tik tris sekundes, bet visgi — dangaus, nuvedė tiesiai į pragarą. Pragarą, nes beskaitant, ir — vėliau — begalvojant, kaip aprašyti šį romaną, mane apniko juodos mintys. Juk apie Parulskį reikia kalbėti gražiai, su pagarba. Juo reikia žavėtis, grožėtis, dar...
Skaityti daugiau
Na****, bl***, kaip dėdė Sigitas praturtino mano keiksmažodyną, - perskaitęs “Tris sekundes dangaus”, pasijaučiau kaip koks desantininkas-intelektualas (jei iš viso toks derinys įmanomas), kotoryj uzhe vsex vashyx bab vyj****.
Leiskite paklausti, o kam tai rūpi, kam rūpi desantininkai, ar verta aprašyt kažkokius kliedesius, poeto bandymas parašyti romaną? - į visus šiuos...
Skaityti daugiau
"Trys sekundės dangaus" - pirmas šio autoriaus didesnės apimties prozos kūrinys. Kad skaitytojai nesuklystų, knygos viršelyje tarp autoriaus ir knygos pavadinimo įrašyta - "Romanas". Tarkim, kad tuo norėta išvengti nesusikalbėjimo.
Beveik visi kritikai vieningai tvirtino, kad šis romanas - labai autobiografinis. Pats Parulskis teigia, kad autobiografiškumo čia...
Skaityti daugiau
Už debiutinį eilėraščių rinkinį "Iš ilgesio visa tai" S. Parulskiui 1991 metais paskirta Zigmo Gėles premija už geriausią pirmosios knygos debiutą. Bendradarbiaudamas su O. Koršunovo teatru bei dirbdamas savaitraštyje "Šiaurės Atėnai", S. Parulskis tapo vienu mėgstamiausiu ir beveik kultiniu savo kartos autorium, todėl romano "Trys sekundės...
Skaityti daugiau
