Knygos anotacija

– Gyvenam bjauriais laikais, pasaulis pasidalijęs pusiau: tie, kurie gyvena Dievo tautoje, ir tie, kurie lieka už jos. Viduje – teisumas ir jėga. Išorėje – laukiniai ir siaubas. Tu renkiesi gyventi išorėje.
– Tiksliau, aš pasirinkau negyventi viduje, – pataisė Brigas.
– Tas pats, – atsakė Adamas. – Tarpe nieko nėra.

Ronanas Bennettas (g. 1956 m.) – airių rašytojas ir scenarijų autorius, istorijos mokslų daktaras. Jo ketvirtas romanas „Tretieji sąmyšio metai“ nukelia skaitytoją į XVII a. ketvirtąjį dešimtmetį, į mažą, neramumų kupiną Šiaurės Anglijos miestelį, kur atsiveria tamsioji puritoniško fanatizmo pusė. Sudėtinga politinė ir religinė situacija – laikotarpis prieš Kromvelio diktatūrą, puritonų ir katalikų tarpusavio kovos – dinamiškas, kunkuliuojantis romano fonas, kuriame plėtojama žmogžudystės istorija. Ronanas Bennettas puikiai perteikia ano laikotarpio dvasią –  kai nebūdavo atsitiktinumų,  vien pranašiški ženklai ir įspėjimai, kai nuolat tvyrojo Apokalipsės nuojauta, kai svarbiausia buvo perprasti į dieviškojo ir žmogiškojo teisingumo skirtumus.  
Magistrato narys koroneris Džonas Brigas iškviečiamas tirti bylos: airė Ketrina Šei įtariama nužudžiusi savo kūdikį. Puritoniška, primityvi visuomenė reikalauja egzekucijos, bet Brigas siekia įsitikinti, ar tikrai Ketrina kalta. Pamažu koroneris, tikintis Teisingumu, vis labiau įtraukiamas į negailestingų aplinkybių, nulėmusių ir Ketrinos Šei elgesį, pinkles.
Dramatiškas, karštligiškas, apokaliptinis romano fonas – tarsi drobė, kurioje tapomi vidinių konfliktų draskomų  veikėjų portretai.

Recenzija