Romanas Tigro žmona – bene skambiausias 2011 metų literatūrinis debiutas. Jo autorė – jauna iš Balkanų kilusi JAV rašytoja Téa Obreht (Tėja Obrecht, gim. 1985 m.). Rafinuotai subtilia magiškojo realizmo ir Emiro Kusturicos filmus primenančio vaizduotės šėlsmo derme alsuojantis kūrinys, vos pasirodęs, išsyk patraukė kritikų dėmesį ir netrukus pelnė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą „Orange Prize for Fiction“ (autorė tapo jauniausia šios premijos laureate per visą jos skyrimo istoriją), buvo nominuotas gausybei kitų apdovanojimų ir imtas versti į daugelį Europos bei pasaulio kalbų.
Romano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno. Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikėtiną „tigro žmonos“ istoriją: vieną žiemą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vokiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoologijos sodo, o jį globoti imasi kurčnebylė mergina.
Užburiančiai pasakodama šeimos legendą, be kita ko, gvildenančią ir universalias netekties bei meilės temas, ir sumaniai megzdama kelių stebuklinių istorijų, – jos atrodo per daug magiškos, kad būtų tikros, – siužetus, autorė labai pagauliai ir gyvai atskleidžia šiurpų ilgų, įsisenėjusių konfliktų Balkanuose vaizdą.
