Knygos anotacija

Monografijoje aptariami XVIII a.–XIX a. pirmojoje pusėje itin populiarūs, tačiau iki mūsų dienų menkai išlikę Lietuvos bažnyčių dailės paminklai – iliuziškai tapyti altorių retabulai. Apžvelgta tokio tipo altorių raida, paplitimas ir aptarti šioje srityje dirbę meistrai. Taip pat išskirti ir aptarti šaltiniuose esantys įvardijimo būdai, leidžiantys suvokti rūpimo dailės reiškinio plastinę įvairovę, jos perpratimo galimybes ir ribas. Iliuziniai altoriai plastikos profesionalumo ir primityvumo pagrindu suskirstyti į grupes, leidžiančias suvokti jų meninės raiškos savitumus, kuriuos lėmė to laiko meninės mados, mecenato norai ir kūrėjo išsilavinimas. Tekstas iliustruotas ikonografine medžiaga, išlikusių paminklų nuotraukomis, diagramomis ir žemėlapiu.