Ištrauka

PRATARMĖ. Niekas nėra garantuota

Kare garantuota tik tai, kad niekas negarantuota.
     Vinstonas Čerčilis

Karas – tai neapibrėžtumo etapas.
   Karlas fon Klauzevicas

Savo knygoje Septynios išminties kolonos („Seven Pillars of Wisdom“) T. E. Lorencas, labiau žinomas kaip Arabijos Lorencas, pasakoja įvykį, nutikusį Pirmojo pasaulinio karo metais mūšyje prieš turkus dėl Akabos. Lorenco armijos kovotojas arabų partizanas Gasimas niekieno nepastebėtas užmigo ant savo kupranugario. Taigi jis buvo pasmerktas mirti nuo deginančios dykumos saulės.
Jau tolokai nukeliavus Lorencas, pastebėjęs, kad trūksta Gasimo, apsuko savo kupranugarį ir iškeliavo į dykumą vienas, pasikliaudamas tik intuicija. Tai buvo drąsa, prilygstanti beprotybei.
Vienas iš ekspedicijoje dalyvavusių arabų vadų princas Aura jam patarė to nedaryti ir sakė: „Tu vis tiek jo nesurasi, o jeigu ir pasiseks, jis jau bus miręs. Tačiau jeigu jis ir nebus miręs, tu nerasi kelio atgal.“ Lorencas užsispyrė. Aura, supratęs, kad jis vis tiek neklausys jokių argumentų, tarė: „Tai beprasmiška. Jo likimas – taip mirti. Tai užtikrinta.“
Lorencas išgelbėjo Gasimą ir pergalingai grįžo. Galiausiai prisijungęs prie pagrindinės armijos kolonos, Lorencas nusišypsojo: „Niekas nėra garantuota, niekas.“
Tai yra vienas iš šios knygos pagrindinių principų – niekas nėra garantuota. Būdamas mažas gali laimėti, tuo tarpu būdamas didelis – pralaimėti. Viskas priklauso nuo to, kaip pavyksta pasinaudoti karo priemonėmis. Lyderis, žinantis, kokios strategijos reikia imtis ir sugebantis ją sėkmingai įgyvendinti, laimės. Kitas – pralaimės.
Antras principas – strateginiai dėsniai nesensta. Napoleonas yra sakęs: „Aš kovojau keturiose dešimtyse mūšių, tačiau galiausiai įsitikinau, jog neišmokau nieko daugiau, nei mokėjau iš pradžių.“ Sėkmė versle ir galimybė išlikti jame priklauso nuo vadovavimosi egzistuojančiomis taisyklėmis. Tie, kurie mažiausiai klysta, pasiekia didžiausių pergalių.
Trečias principas pagrįstas Karlo fon Klauzevico posakiu, kad verslas nėra garantuotas kaip ir karas – didelį vaidmenį vaidina sėkmė. Perfrazuodami Čerčilio posakį: „Kare nėra jokios sėkmės garantijos – ją reikia užsitarnauti“, galime teigti, jog sėkmę galima pelnyti tiktai vadovaujantis strategijos nustatytomis taisyklėmis.
Ketvirtas principas – šios taisyklės yra labai svarbios – nėra jokių paliaubų versle, nes jis yra nuolatinis ir nenutrūkstamas. Kare yra tik dvi galimybės, tuo tarpu versle – daug. Taigi verslo strategija yra kur kas sudėtingesnė nei karinė.
Išnagrinėjus tuos keturis principus, galima prieiti prie unikalios išvados – reikia laikytis taisyklių. Visada. Galima pralaimėti trumpame ruože, tačiau atsigriebti per ilgesnį laikotarpį. Galima pralaimėti keletą mūšių, tačiau laimėti karą. Ir galiausiai atsitiktinai sėkmė gali nusigręžti, tačiau vėliau vėl sugrįžti.
Pirmame skyriuje parodysime, jog galima pralaimėti su 5000 karių būriu, tačiau laimėti ir su šimtu karių. Karo pavyzdžiai paimti iš Britų–zulų karo, įvykusio 1879 metais, kai Didžioji Britanija patyrė vieną iš didžiausių visų laikų savo pralaimėjimų. Prie Isandlvanos jie prarado daugiau karininkų nei prie Vaterlo ir daugiau karių nei prie Inkermano ir Almos. Tačiau tą pačią dieną mūšyje prie Rorke’s Drifto britai pasiekė stulbinamą laimėjimą, nors santykis su priešais sudarė 1 : 41. Kodėl? Antrame skyriuje nagrinėsime, kodėl taip įvyko ir prasmę mėginsime susieti su verslo procesais.
Penktame ir septintame skyriuose nagrinėsime, kas, kada ir kokia prasmė, t. y. kur, kada ir kuriuos strateginius ėjimus reikia atlikti.
Iš esmės yra 14 strateginių ėjimų. Galima išskirti šešis atakos tipus: partizaninį; apėjimą; smūgį į sparną; smūgį į frontą; nediferencijuotą apsuptį; diferencijuotą apsuptį. Jie visi bendrais bruožais pristatomi trečiame skyriuje. Taip pat galima išskirti aštuonis gynybos tipus: signalizavimą; barjerų įžengti kūrimą; globalųjį servisą; prevencinį smūgį; įžengimo blokavimą; kontrataką; pozicijos išlaikymą; atsitraukimą. Jie aprašomi ketvirtame skyriuje.
Penktame skyriuje patariama, kada atlikti kitą ėjimą, o šeštame, kaip užsitikrinti strateginių sąjungininkų pagalbą.
Septintame skyriuje paklojus sėkmės sąlygų pamatus, kyla specifinis klausimas: kaip firmas internacionalizuoti? Atsakymai pateikiami iš Japonijos automobilių pramonės patyrimo.
Galiausiai aštuntame skyriuje pateikiamos aštuonios taisyklės, kurių reikia laikytis norint sėkmingai dirbti. Kadangi neįmanoma išvengti atsitiktinumų, kyla klausimas, kokiu būdu maksimaliai priversti atsitiktinumus tarnauti sau? Kai kas skundžiasi atsitiktinumais, tuo tarpu kiti priverčia juos tarnauti (lordas Vorelas).