Zoë Ferraris parašė musulmonišką „Da Vinčio kodą“
Saudo Arabijos moterys privalo gyventi tyliai, griežtai laikydamosi islamo įstatymų ir tradicijų. Tačiau Katia, viena iš saujelės moterų Džidos teismo medicinos centre, pasiryžusi darbais įrodyti, ko yra verta.
Kai ant jūros kranto randamas žvėriškai nužudytos merginos lavonas, detektyvai turi mažai vilties, kad šis nusikaltimas netaps dar viena neišaiškinta žmogžudyste. Mieste, kur moterys konservatyvaus islamo verčiamos nešioti juodas skraistes ir gyvos būdamos yra tokios pat beveidės kaip ši auka, tai šiurpiai įprasta. Jeigu nužudytoji – dar viena šeimininko užmušta tarnaitė, rasti jos mirties kaltininką bus bemaž neįmanoma.
Katia nenuleidžia rankų bandydama nustatyti moters tapatybę ir rasti žudiką. Netrukus ji išsiaiškina, kad nužudyta mergina buvo dokumentinių filmų kūrėja, vardu Leila. Dėl savo prieštaringai vertinamo darbo ji galėjo įgyti daugybę priešų, bet kas yra tikrasis nusikaltėlis, turės išsiaiškinti Katia ir į pagalbą atskubėjęs jos draugas Najiras.
Zoë Ferraris (Zoja Feraris), už šią knygą apdovanota literatūrine premija, parodo skaitytojams mažai pažįstamą Saudo Arabiją, budriai saugomą religinės policijos, bet kartu valdomą aistrų ir godulio. Rašytoja audžia intriguojantį, įtemptą detektyvinį pasakojimą, kuriame susipina dvi visiškai skirtingos arabų ir amerikiečių kultūros.
