„Septynaukštis kalnas“ – viena iš garsiausių visų laikų knygų apie tai, kaip žmogus ieškojo tikėjimo ir ramybės.
Dar būdamas dvidešimtmetis, aistringas ir talentingas Mertonas pajuto, kad pasaulietiškas gyvenimas neįstengia numalšinti jį kamuojančio nerimo. Smalsumas dvasios dalykams paskatino jį pasikrikštyti kataliku ir galiausiai atvedė į trapistų vienuolyną – tarp „keturių mano naujosios laisvės sienų“. Ten jis ir parašė šį nepaprastą liudijimą, nepakartojamą dvasios autobiografiją, istoriją žmogaus, pasitraukusio iš pasaulio tik po to, kai patyrė, ką reiškia būti į jį visiškai panirusiam. Per pusšimtį metų nuo pirmosios publikacijos datos „Septynaukštis kalnas“ buvo pripažintas kaip vienas įtakingiausių mūsų laikų religinių veikalų. Jis išverstas į daugiau negu dvidešimt kalbų ir vienokiais ar kitokiais būdais perkeitė milijonų žmonių gyvenimus.
Thomas Mertonas gimė 1915 m. Prancūzijoje. Net po to, kai pasirinko kontempliatyvų maldos gyvenimą, jis nesiliovė palaikęs ryšių su garsiausiais jo laikų aktyvistais, menininkais, politikais ir teologais, parašė daug knygų, straipsnių ir esė. Jis mirė 1968 m. viešėdamas Tailande.
Iš daugelio jo parašytų knygų lietuvių kalba jau yra išleistos: Gyvenimas ir šventumas, 1997; Mintys vienumoje, 2003 („Katalikų pasaulis“); Kontempliatyvioji malda, 2005; Naujosios kontempliacijos sėklos, 2008; Dykumos išmintis, 2009; Nė vienas žmogus nėra sala, 2010 („Katalikų pasaulio leidiniai“).
