Raudonojo arklio vasara
Krepšelis papildytas.
Eduardas Cinzas
Raudonojo arklio vasara
Kaina: 28,40 Lt
Puslapiai: 272
Leidykla: Alma littera
Išleista: 2008 m., Vilnius
Viršelis: kietas
ISBN kodas: ISBN 978-9955-38-205-8
Knyga pristatoma per 3-5 darbo dienas
Išsirinkite dar vieną knygą ir už pristatymą mokėkite mažiau
Knygos anotacija
Romanas „Raudonojo arklio vasara“ pasakoja apie lietuvių kilmės chirurgą Dogenį, atvykusį į Belgijos kalnų miestelį. Bėgdamas nuo didmiesčio šurmulio jis bando įveikti vis pasikartojančius priepuolius, kuriuos sukelia kadaise pabandyti LSD narkotikai. Haliucinacijose jį puola trypti raudono vienaragio arklio šmėkla, nesuvaldoma nei vaistais, nei vidinėmis herojaus pastangomis.
Slėpdamas savo ligą Dogenis priverstas užgniaužti jausmus jaunutei mero dukrai Monai. Raudonojo arklio baimė jo gyvenimą pripildo nuolatinės įtampos.
Dogenio pasakojimas intymus, bet kartu ir objektyvus, jis nedejuoja ir nesiskundžia. Pagrindinis veikėjas pasakoja jaukiai, paprastai, tarsi kalbėtųsi su artimu bičiuliu arba pats su savimi. E. Cinzo romanas padovanos skaitymo džiaugsmą tiems, kurie ilgisi geros literatūros.
Eduardas Cinzas (1924–1996) – išeivijos lietuvių rašytojas. Gimė Rietave. Karo sumaišties nublokštas į Belgiją, čia jis praleido beveik penkis dešimtmečius. Labiausiai išgarsėjo romanų dilogija „Raudonojo arklio vasara“ ir „Trys liūdesio dienos“ (pirmasis šio romano leidimas Amerikoje buvo pavadintas „Mona“).
Cinzas, atsiskyręs nuo pagrindinės emigrantų bangos, savo kūryba nepritampa prie lietuvių išeivijos rašytojų. Vaizduodamas Belgijos miestų ir miestelių gyvenimą, kūrėjas atskleidžia prancūziškai mąstančio ir kalbančio europiečio elgseną bei psichiką, išsilaisvinusią iš tautinių ambicijų, idėjinio programiškumo. Jo novatoriški, išskirtinių charakterių veikėjai į svetimo krašto aplinką žvelgia XX a. suirutėse nepalūžusių žmonių akimis.
Skaitytojai, pasirinkę šią knygą, taip pat įsigijo
Autorius
Recenzija
Raudonojo arklio vasara
Šiandien baigiau skaityti aristokratą Cinzą. Kas nors paklaustų „Ar patiko?“ Nežinočiau, ką atsakyti. Greičiau „taip“ nei „ne“. Skaitant romaną „Raudonojo arklio vasara“, nuolat sekė mintis, jog autorius yra novelistas, o ne romanistas. Kūriny būtų galima įžvelgti kelis atskirus, ne vienodos apimties ir svarbos siužetus, kuriuos rašytojas labai keistai... Skaityti daugiau »Komentarai
Šiandien baigiau skaityti aristokratą Cinzą. Kas nors
paklaustų "Ar patiko?" Nežinočiau, ką
atsakyti. Greičiau "taip" nei "ne".
Skaitant romaną "Raudonojo arklio vasara", nuolat sekė mintis, jog autorius yra novelistas, o ne romanistas. Kūriny būtų galima įžvelgti kelis atskirus, ne vienodos apimties ir svarbos siužetus, kuriuos rašytojas labai keistai sudėliojo į vientisą audinį. Tas audinys primena kaimišką margaspalvį apklotą, susiūtą iš įvairios medžiagos, o svarbiausia - ne vienu prisėdimu. Panašu, kad romanas rašytas ilgą laiką, kai pradžioje svarbios datalės palaipsniui virto nereikšmingomis ir galiausiai pabaigoje be laiko pasimiršo.
Romanas primena XX a. pabaigos kaimo ir miesto sandūrą, kai išsilavinę burjužai kėlėsi gyventi į užmiestį, o ten gyvenę iš anksčiau mėgavosi tradicijų ramybe ir tarnavo ponui Darbui. Tai kas romane atsitiko svarbaus, tuoj pat buvo numarinta ir užmiršta be jokios baigties ar aiškesnės perspektyvos. Panašiai kaip televizijos seriale: "Laukite tęsi
Skaitant romaną "Raudonojo arklio vasara", nuolat sekė mintis, jog autorius yra novelistas, o ne romanistas. Kūriny būtų galima įžvelgti kelis atskirus, ne vienodos apimties ir svarbos siužetus, kuriuos rašytojas labai keistai sudėliojo į vientisą audinį. Tas audinys primena kaimišką margaspalvį apklotą, susiūtą iš įvairios medžiagos, o svarbiausia - ne vienu prisėdimu. Panašu, kad romanas rašytas ilgą laiką, kai pradžioje svarbios datalės palaipsniui virto nereikšmingomis ir galiausiai pabaigoje be laiko pasimiršo.
Romanas primena XX a. pabaigos kaimo ir miesto sandūrą, kai išsilavinę burjužai kėlėsi gyventi į užmiestį, o ten gyvenę iš anksčiau mėgavosi tradicijų ramybe ir tarnavo ponui Darbui. Tai kas romane atsitiko svarbaus, tuoj pat buvo numarinta ir užmiršta be jokios baigties ar aiškesnės perspektyvos. Panašiai kaip televizijos seriale: "Laukite tęsi
