Knygos anotacija

Ponas Poperis sulaukė išties netikėto siuntinio... Tai buvo tikras, gyvas pingvinas! Netrukus atkeliavo kitas pingvinas... Tada dar vienas... kol galiausiai pono Poperio namai virto snieguota žiemos buveine. Dvylika pingvinų, kurių kiekvienas savito charakterio, apverčia Poperių šeimos gyvenimą aukštyn kojomis. 
Neįprastų pingvinų šeimininkas nusprendžia leistis į gastroles, kad visa šalis pamatytų jo augintinius. Pingvinų pasirodymas tampa tikra sensacija!

Richardas Atwateris (1892–1948) ir jo žmona Florence Atwater (1896–1979) bendraautoriais tapo neplanuotai. „Pono Poperio pingvinus“ parašė ponas Atwateris, garsus Čikagos dienraščių žurnalistas, įkvėptas dokumentinio filmo apie Antarktidą. Tačiau kai sunki liga nutraukė rašytojo karjerą, ponia Atwater ėmė rūpintis knygos išleidimu. Deja, visos leidyklos, kurioms ji siuntė vyro kūrinį, atsisakė jį išleisti. Tada ji, tuomet prancūzų, anglų ir lotynų kalbų dėstytoja, perrašė kelias „Pono Poperio pingvinų“ dalis ir pataisytą knygą pasiūlė Little Brown leidyklai. 1938 m. pasirodžiusi pingvinų istorija sulaukė nepaprastos sėkmės, po metų laimėjo Newbery Honor apdovanojimą, o 1958 m. įvertinta Lewis Carroll Shelf premija. Knyga išversta į daugelį kalbų ir laikoma vaikų literatūros klasika. 2011 metais šaunieji pono Poperio pingvinai pasirodys ir didžiuosiuose ekranuose. 

Pirmieji policininką pastebėjo vaikai. 
– Tėti, pažvelk! – šūktelėjo Bilis. – Prie užpakalinių durų stovi policininkas. Ar jis ketina tave suimti? 
– Guk, – murmtelėjo Kapitonas Kukas, oriai nukrypavo link durų ir pamėgino snapu stumtelėti jų stiklą. 
– Ar čia Praudfuto alėjos 432-asis namas? 
– Taip, – patvirtino ponas Poperis. 
– Puiku, atėjau ten, kur reikėjo, – linktelėjo policininkas ir bedė pirštu į Kapitoną Kuką. – Ar šis gyvūnas jūsų? 
– Taip, mano, – išdidžiai atsakė ponas Poperis. 
– O kaip jūs užsidirbate pragyvenimui? – rūsčiai pasiteiravo policininkas. 
– Mūsų tėtis yra dailininkas, – pareiškė Džeinė. 
– Jo drabužiai visada išterlioti dažais ir kalkėmis, – pridėjo Bilis. 
– Aš esu dažytojas, dažau namus, – paaiškino ponas Poperis. – Gal užeisite vidun? 
– Neužeisiu, – papurtė galvą policininkas, – nebent būtinai reikėtų. 
– Cha-cha! – prajuko Bilis. – Policininkas bijo Kapitono Kuko! 
– Gau! – pridėjo pingvinas, plačiai pražiodamas savo raudoną snapą, tarsi ir jis juoktųsi iš policininko. 
– Ar jis moka kalbėti? – pasidomėjo policininkas. – Ir kas iš tiesų jis yra – milžiniška papūga? 

– Jis yra pingvinas, – paaiškino Džeinė. – Mūsų naminis gyvūnas.