Algimantas Čekuolis yra iš tų žmonių, kurių unikalumą, ypatingumą ir svarbą Lietuvai suprasime tik tada, kai jų jau nebelieka. Ne pirmą kartą taip atsitinka istorijoje ir tai nėra didelė bėda. Svarbu - susitikti su Algimantu dabar, kol jis yra. O jis noriai ateina į kiekvieno mūsų namus – kiekvieną sekmadienį pasikalba su mumis iš televizoriaus ekrano. Bet ne savo nuomonę perša, o pateikia faktus. Nes būtent faktai, pasak Algimanto, yra svarbiausia. Nuomonę tegul susidaro pats žiūrovas.
Žinoma, su Algimantu Čekuoliu galime pasikalbėti ir dažniau – per jo knygas. Tiesa, jų rašo labai mažai. Ši knyga – dešimtoji.
Net vaikystėje nekėliau sau mažų užduočių. Kažkur perskaičiau, o gal susapnavau: statyk save kaip strėlę į lanką ir įtempęs kiek gali – šauk. Nebūtinai ir ne visada pataikysi į dešimtuką, bet jeigu neįtempsi – nepataikysi niekur.
Knygas rašau retai ir kuo toliau, tuo rečiau, nes žmonės gyvena įdomiai, kiekvienas savaip – kam jiems varginti akis skaitant?
Leidykla – kitos nuomonės. Jai atrodo, kad kai kurie dalykai, apie kuriuos pasakoju per Lietuvos televiziją, neturi pradingti. Dar mane įtikinėjo, kad akimis perskaitytą tekstą išmintingas žmogus supranta geriau negu išgirdęs ar pamatęs mirgančiame ekrane. Todėl atsirado ši knyga. Be to, didelis džiaugsmas žinoti, kad kažkas, galbūt toli nuo čia, bendrauja su manim.
Prisimerki ir pasvajoji – o gal vieną kitą sakinį ir vaikams paskaitys.
