Šią knygą pradeda garsioji Justino Marcinkevičiaus kalba "Pagaliau atėjo ta diena", pasakyta jam atidarant Sajūdžio steigiamąjį suvažiavimą 1988 10 22, ir baigia jo mintys, kilusios minint Sajūdžio 20-metį. Taigi aprėpiama dviejų pastarųjų dešimtmečių įvykiai, kūriniai, žmonės, juos čia matome Lietuvos autoriteto minčių veidrodyje. Vyrauja Atgimimo, Sajūdžio, Nepriklausomybės atkūrimo apmąstymai, dramatiški poeto išgyvenimai dėl tolesnės įvykių raidos. Išskirtinę vietą knygoje užima dienoraštiniai užrašai "Taburetė virš galvos" (poetas skelbia tik jų fragmentus), atsiradę po užsipuolimų dėl apysakos "Pušis, kuri juokėsi" sukūrimo aplinkybių.

"Pažadėtoji žemė" kartu su ankstesnėmis knygomis "Dienoraštis be datų" ir "Tekančios upės vienybė" tartum suformuoja trilogiją.