„Paprastos beprotybės istorijos“ (Tales of Ordinary Madness) – pirmasis lietuvių kalba išleistas kultinio Amerikos rašytojo Charleso Bukowskio trumpų apsakymų rinkinys. Jame atsiskleidžia visas pamišėliškas, pribloškiantis, iš vėžių išmušantis literatūros chuligano Ch. Bukowskio talentas. Siurrealistinis Niujorko padugnių gyvenimo ir Edgaro Allano Poe poetinės beprotybės mišinys sprogsta neįtikėtina galia, skaitytojų galvose ištaškydamas visus griežtus etikos bei estetikos štampus.
Skaityti šią knygą – tarsi išeiti į ringą prieš bokso čempioną. Kaliniai, lošėjai, vagys, prostitutės, juodadarbiai, girtuokliai ir poetai – Ch. Bukowskis rašo apie juos negailestingai, tačiau su humoru ir užuojauta. Jis nesiekia tyčia sukrėsti, tiesiog vaizduoja gyvenimą tokį, koks jis yra, – siaubingai gražų, kupiną paprastos kasdienės beprotybės.
1983 m. Jungtinėse Valstijose pasirodęs Ch. Bukowskio apsakymų rinkinys „Paprastos beprotybės istorijos“ buvo sudarytas atrinkus geriausius 1972 m. išleistos šio autoriaus knygos „Erekcijos, ejakuliacijos, ekshibicionizmai ir svarbiausios paprastos beprotybės istorijos“ (Erections, Ejaculations, Exhibitions, and General Tales of Ordinary Madness) pasakojimus. Sutrumpinti rinkinio pavadinimą pasiūlė ekstravagantiško italų režisieriaus Marco Ferreri filmas „Storie di ordinaria follia“, 1981-aisiais susuktas pagal šią knygą.
Čarlzas Bukovskis (Charles Bukowski) — girtuoklis, valkata, poetas ir genijus, — gimė 1920 metų rugpjūčio 16 dieną, Andernache, Vokietijoje, amerikiečių karininko ir vokietės šeimoje. Kai Čarlzui buvo treji, šeima persikėlė gyventi į JAV, Los Andželą, kur jis užaugo ir praleido penkiasdešimt metų. Rašytojo vaikystė ir santykiai su žiauriu, disciplinuotu tėvu, esant...
