Mano kelionė į šią knygą prasidėjo toli nuo Lietuvos.
Fotografuodamas ir filmuodamas įvairius kraštus, po truputį sukaupiau nemenką vaizdų archyvą. Nors iš pradžių tokių ketinimų ir neturėjau, palengva subrendo noras rasti tinkamą formą ir savo nedideliais atradimais pasidalinti su pasauliu. Taip atsirado albumas “Tranquilia. Ramybės šalis”. Į jį sudėjau 100 nuotraukų, arba, kaip kartais jas pavadinu,– “ramybės portretų”.
Albumas buvo šiltai sutiktas, bet nuolat išgirsdavau klausimų, kodėl jame tik viena Lietuvos nuotrauka, ar tai reiškia, kad Lietuvoje nėra ką fotografuoti? Susimąsčiau, kodėl padariau tūkstančius tolimų šalių nuotraukų, o Lietuvos – vos vieną kitą. Mintyse ėmiau gretinti Lietuvos vaizdus su pasaulio.
Ir tada aš supratau, kad Lietuvos kraštovaizdis tiek pat įspūdingas, kiek ir žinomiausių, lankomiausių pasaulio šalių. Ne, mes neturime snieguotų kalnų, karščiu tvoskiančių dykumų, mirtimi alsuojančių ugnikalnių ar tarsi vaikų nuspalvintų koralinių rifų. Tačiau kur, jei ne Lietuvoje, pamatysi didvyrių žygius menančius piliakalnius, siaurą žemės siūlelę, rišančią marias su jūra, nepakartojamus upių vingių ir ežerų salų piešinius, nepavargstančios jūros laižomas kopas, prie vandens besiglaudžiančius miestelius, įspūdingas bažnyčias, tarsi raketas, paruoštas kilti į kosmosą. Kur kitur žalia spalva turi tiek daug skirtingų atspalvių…
Tačiau apie Lietuvą jau išleistas ne vienas gražus albumas. Norėjau sukurti ką nors nauja, nematyta, neregėta. Bemąstydamas, kaip originaliai parodyti Lietuvos grožį, po truputį pradėjau suvokti, kad geriausia tai būtų padaryti fotografuojant iš oro. Aerofotografija man patinka visų pirma dėl galimybės aprėpti, suvokti vaizdo visumą, nevaržomai parinkti patį tinkamiausią kampą, atstumą, atskleisti visą fotografuojamo objekto grožį. Vos pakilus į kelių dešimčių metrų aukštį išnyksta nereikšmingos detalės, išryškėja formos, tūriai, erdvių ribos. Be to, jau turėjau sukaupęs nemažai tokio fotografavimo patirties Australijoje, Havajuose, Polinezijos salose, Namibijoje, Naujojoje Zelandijoje. Apsisprendžiau, kad nufotografuosiu Lietuvą iš oro.
Nutariau įtraukti ir visas svarbiausias, garsiausias Lietuvos vietas, ir mažiau lankomas, nežinomas arba užmirštas. Tariausi su geografijos ir etnologijos žinovais, sudariau išsamų objektų sąrašą. Vis dėlto nesiekiau metodiškai išsamiai pavaizduoti visų regionų, rajonų centrų. Apskraidžiau beveik visą Lietuvą, bet ne visi miestai pateko į albumą. Nėra jame ir sniego. Nors žiemą ar vėlyvą rudenį taip pat galima pamatyti įspūdingų vaizdų, norėjau, kad albumas būtų vientisas, todėl fotografavau tik spalvingąjį metų laiką nuo gegužės iki spalio mėnesio. Kas nors būtinai papriekaištaus, kad albumas pernelyg išdailintas, bet argi tai blogai? Visame pasaulyje žmonės savo mylimą kraštą stengiasi pristayti gražiausiais vaizdais. Australai siekia kuo patraukliau parodyti Australiją, vokiečiai – Vokietiją, o mes – Lietuvą.
Ledynų išraižytas, perėjūnų ir grobikų išmindžiotas, karų sužalotas, daugelio kartų kurtas ir puoselėtas Lietuvos kraštovaizdis – lygiavertis pasaulyje. Ypač žvelgiant iš viršaus. Dabar, kai jau baigiau šią knygą, matau, kiek daug panašumų su įspūdingiausiomis pasaulio vietomis galima rasti žvelgiant į Lietuvą vos šiek tiek atitrūkus nuo žemės. Tolesniuose puslapiuose pateikiu keletą palyginimų.
Kad nuotraukos turėtų ir meninę, ir dokumentinę vertę, joms sukurti trumpi dalykiniai aprašymai. Galima sakyti, užfiksavau vieną Lietuvos gyvenimo akimirką. Prabėgs metai, daug kas pasikeis, bet šiame albume Lietuva visada išliks tokia, kokia ji buvo 2007 metų vasarą.
Kiekvienas randa savo kelią pažinti gimtąjį kraštą. Kad suprasčiau, kokia nuostabi yra Lietuva, aš turėjau apkeliauti pusę pasaulio. Didžiuojuosi, kad gyvenu tokioje gražioje šalyje, ir norėčiau perduoti šį jausmą savo tautiečiams, svečiams ir visiems pasaulio žmonėms, kurie pamatę šią knygą, galbūt nuspręs atvažiuoti ir Lietuvą pamatyti savo akimis.
Tikiuosi, kad šis albumas bus gera dovana mylintiems Lietuvą. Jei besklaidydami nuotraukas mintyse nuklysite į kokį tolimą pasaulio kraštą, neužsimirškite, nes tai – tikrai Lietuva. Neregėta Lietuva.
Marius Jovaiša
