Teksto autorė: Lupe Núñez-Fernández; Dizainas: Rima Kiubaraitė-Sutkienė
„Akistata su Bielskytės kūryba gali sukelti psichologinį svaigulį, lyg stebėtum nepaaiškinamą vaizdą, kaip pasaulio epochos yra vis iš naujo griaunamos ir vėl atstatomos“ (Lupe Núñez-Fernández)
Monika Bielskytė (g. 1986) gyvena ir dirba Paryžiuje, rengia parodas Europos galerijose ir muziejuose. Didžiąją savo projektų dalį (audiovizualines instaliacijas, videodarbus) menininkė sukuria keliaudama po įvairias tolimas šalis (Japoniją, Kiniją, Kambodžą, Vietnamą, Laosą, Tailandą, Indiją, Nepalą, Butaną, Tadžikistaną, Uzbekistaną). Medžiagą šiai knygai ji sukaupė 2006-jų pavasarį ir vasarą, per tris mėnesius, praleistus Himalajuose ir Indijos lygumose. Autorė, paversdama subjektyvius kelionės patyrimus sapnus primenančiais vaizdais, pasakoja praeinančio laiko istoriją: „Kai kūriau šiuos vaizdus, galvojau, kad viskas visada esti, viskas nuolat kinta, gyvenimas niekada nenutrūksta. Tai yra nuolatinis vyksmas; mums nereikia baimintis jame kažko netekti, nes iš tiesų, nors kartais ir atrodo kitaip, niekas šioje Žemėje mums nepriklauso“.
