Šiais metais „pirmosios knygos“ sunoko gerokai anksčiau, nei įprasta. Paprastai jos pasirodydavo kiek iki Poetinio Druskininkų rudens, o šiemet – vidurvasarį. Pirmųjų knygų žavesys neretai tas, kad prieš atsiversdamas leidinį, pažymėtą PK ženklu, tu nė neįsivaizduoji, kas slepiasi po jos viršeliu. Labai retais atvejais esi to autoriaus ką nors skaitęs anksčiau ar...
Skaityti daugiau »
Šiųmetė „Pirmosios knygos“ serijos prozos knyga. Vėl moters. Vyrai pamiršo rašyti prozą. Jaunieji.
Knyga mažiau maksimalistinė ir slystanti paviršiumi negu pernai metų autorės Aleksandros Fominos, tačiau panašumų taip pat daug. Miesto vaiko gyvenimas, džiazavimas įspūdžiais, klajonės po pasaulį, kūno ir sielos poreikių dermės paieškos – turbūt toks būtų temų...
Skaityti daugiau »
Labai nustebau, vidury vasaros į rankas gavusi dar vienos šių metų prozos debiutantės knygą. Tiesą sakant, pirmų knygų žavesys neretai slypi tame, kad prieš atsiversdamas knygą, pažymėtą PK ženklu, tu nė neįsivaizduoji, kas slepiasi po jos viršeliu. Labai retais atvejais esi to autoriaus ką nors skaitęs anksčiau ar apskritai ką nors apie jį girdėjęs. Tokia ir ši...
Skaityti daugiau »
Novelių ir esė rinkinys „Liūdnas malonumas“ įdomus pirmiausia tuo, jog leidžia pažvelgti į pasaulį akimis žmogaus, kuris yra dar visiškai nepažįstamas mūsų šalies literatūroje, nes tai – pirmoji jaunos rašytojos Gabrielės Klimaitės knyga. Ją išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
Pagrindinis autorės domėjimosi objektas – žmogus tarp žmonių. Žmogus...
Skaityti daugiau »
„Teisingiausia būti abiejose barikadų pusėse iš karto arba stovėti vidury kovos lauko, stebėt susišaudymą ir pamažu virsti krūmu, vėjui nešiojant tavo „Taip" ir „Ne", kraut žiedus, sproginėt pumpurais ir nykti, maloniai apgaudinėjant save mintimis, kad kartais visai netyčia gali tapti objektyviu atskaitos tašku šitoj jūrų jūroj" („Gobelenas")....
Skaityti daugiau »
Ko mes tikimės iš literato debiuto? Kad pasaulį priblokš naujas Cortassaras, Marquezas, Fowlesas, Eco, Grassas? Tuščios viltys! Kita vertus, ir unikaliųjų garsiųjų praeities debiutantų laikai, regis, negrįžtamai nugrimzdo į užmarštį. Nes dabar ne taip svarbu debiutuoti literatūroje, kaip rinkoje. Ir joje debiutuoja pseudogiliamintiški „Alchemikai“, pseudoistoriją...
Skaityti daugiau »
Kai aplinkui stichiškai daugėja rašančiųjų, bet iš jų vis mažiau parašo ką nors vertinga, kai beprasmiška priešintis informacijai, kuri smelkiasi į mus tiesiog per orą radijo ir televizijos bangomis, smegenys nuo viso to ginasi drastiškomis priemonėmis: paėmusi į rankas dienraštį, dažnai net nesusigaudau, kokia šiandienos data. Žiūriu į skaičius ir nesuprantu jų....
Skaityti daugiau »
