Apie knygą
Miršti už katedrą, ne už akmenis. Miršti už tautą, ne už minią. Miršti iš meilės Žmogui, jei tas Žmogus – Visuomenės skliautų spyna. Miršti vien už tai, kuo gyveni.
Antoine‘as de Saint-Exupéry (1900–1944) – vienas žymiausių XX a. prancūzų rašytojų, savo kūriniais ugdęs ne vienos kartos pasaulėjautą.
Populiariausios A. de Saint-Exupéry knygos „Žemė žmonių planeta“, jo testamentu tapusi „Citadelė“ ir ypač filosofinė pasaka „Mažasis princas“ įkūnija, kas rašytojui buvo svarbiausia: dvasines vertybes, kitaip tariant – „tai, kas matoma širdimi“. Meilę, Laisvę, Draugystę. Gyvenimą, kuriame viskas matuojama dvasios matu.
„Naktinis skridimas“ (1931) ir „Karo lakūnas“ (1942) – romanai, kuriuose akivaizdžiai atsiskleidžia rašytojo pagarba paprastiems „neregimo fronto kariams“ – lakūnams. Naktinis pašto gabenimas poetiškai parodomas kaip tikras tragiškai pasibaigiantis žygdarbis; „Karo lakūno“ pagrindinė tema – 2/33 aviacijos dalinio lakūnų gyvenimo įvykiai per Antrąjį pasaulinį karą. Tai kupinas nusivylimo pasakojimas, kaip karas keičia žmonių idealus, priverčia perkainoti svarbiausias vertybes.
Abu romanai kalba apie pareigą sau pačiam ir žmonijai. Apie laisvę ir pasiaukojimą. Apie idealus, kurie Antoine‘ui de Saint-Exupéry visuomet buvo aukščiau už viską.
