Apie knygą
Guy de Maupassant’as (Gi de Mopasanas, 1850–1893) – viena ryškiausių XIX a. prancūzų literatūros figūrų. Per gan trumpą laikotarpį – dešimtį metų – Maupassant’as yra parašęs šešis romanus ir daugiau nei tris šimtus novelių.
Maupassant’as laikomas Gustave’o Flaubert’o literatūriniu krikštasūniu. Jis paklojo pamatus susiformuoti moderniai novelei.
Vienas ankstesnių Maupassant'o kūrinių – novelių rinkinys „Mėnesiena“ pasirodė 1883 m. Tuo metu rašytojas balansavo šviesaus žvilgsnio į pasaulį ir besitvenkiančio košmaro paribyje. Tačiau jis vis dėlto besąlygiškai tiki žmogumi ir jo dvasios galia. Vaizdingose ir tyrose novelėse Maupassant’as taupiais ir lengvais sakiniais, tarsi atsitiktinėmis detalėmis atskleidžia herojų jausmus susiklosčius kraštutinėms situacijoms, kurios išsamiai neaprašomos, veikiau netiesiogiai persismelkia pro glaustą novelės formą. Jo kūriniuose – įsimintini socialinių tipų ir charakterių eskizai, spalvingi, impresionistiniai, tačiau santūrūs peizažai. Savitas Maupassant’o rašymo stilius – tai nuolatinis susilaikymas nuo daugžodžiavimo, siekiant papasakoti tuo, kas nutylėta.
