„Druskininkų medinė architektūra skaičiuoja ilgesnį nei šimto metų amžių, joje atsispindi kurorto istorijos vingiai. Pastaruoju metu miestas sparčiai keičiasi ir vis mažiau senosios autentiškos architektūros išlieka. Šioje knygoje pateikiamos nuotraukos, darytos 2009–2010 m. Jos rodo, kiek medinės architektūros kurorte išliko, kokia jos būklė šiandien. Nemažai medinių vilų nugriauta ar neatpažįstamai perstatyta dar sovietmečiu, o išlikę pastatai neteko daug autentiškų dalių, detalių, ornamentikos, buvo sugadinti renovuojant, keičiant tūrius, planavimą, medžiagas, dedant langus plastiko rėmais. Vis dėlto dar išliko raiškių medinės architektūros pavyzdžių, kurie buvo prižiūrimi ar neseniai atnaujinti. Medinės architektūros oazės tebesaugo XX a. pradžios kurorto prisiminimus, miesto pušyne žavesį, gyvensenos stilių derinant gydymą su pramogomis, asmeninį privatumą su draugijų bendravimu, gamtos tylą ir ramybę su civilizuotais patogumais ir elegantišku modernumu. Tai vertinga istorinio Druskininkų paveldo dalis, liudijanti pamirštą klestėjimo metą, daugiataučio, kosmopolitinio kurorto gyvenimą.“

Laima Laučkaitė