Antrasis Zitos Čepaitės apsakymų rinkinys „Mano rožė. Tavo rožė“ – tai rūsti proza, negailestinga dabartinei Lietuvos tikrovei, kurioje žmogaus gyvenimą lemia stipresnė už jį aplinka, kartais iracionalios jėgos ar atsitiktinumai. Autorė su santūria atjauta ir pagarba stebi iš pažiūros dažnai beviltišką savo veikėjų plaukimą prieš srovę.
Sunku patikėti, bet ši knyga – apie tikėjimą. Apie tuos, kurie savo gyvenimu teigia tai, kuo daugelis nebepajėgia tikėti. Apie visus, išlaikiusius tikėjimą tuo, kas teisinga ir prasminga, net tada, kai aplinka tam nesuteikia nei priežasčių, nei paskatų.
Tikėjimo paslaptis – nesuniekinti to, kas šios žemės galingųjų akyse neturi vertės, apčiuopti savo gyvenime nors menką kruopelę prasmės ir priešpriešinti ją globaliai beprasmybei.
Kiekvieno sielos rožė kada nors išsiskleidžia. Kartais per vėlai, prieš pat šalnas, kai žydėjimui nebelieka laiko, – vis vien bent trumpai akimirkai ji atveria savo nuostabų žiedą. Aš tuo tikiu. Ir tuo tikėjimu noriu dalytis.
Zita Čepaitė
Prozininkė Zita Čepaitė gimė 1957 m. spalio 9 d. Kazbarynuose (Tauragės r.). 1984 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. 1984 m. išleido apsakymų knygą Atšvaitas , 1989 m. - apysaką Sekmą skausmą , 1996 m. - romaną Paulinos kelionė , 2003 m. - romaną Moters istorija .
