Įvadas

Nesvarbu, kuo jie užsiimtų, nesvarbu, dirbtų privačiai ar darytų karjerą kokioje nors bendrovėje, išsiveržti į priekį ir išlikti priešakyje visada buvo pats svarbiausias rūpestis visų tų, kurie nesitenkina vien tik kasdieninės duonos kąsniu. Nekantriai, kartais net karštligiškai ieškodami savojo aukso puodo (ir jo teikiamos galios bei prestižo), ambicingi vyrai ir moterys visada ieško išminties tų, kuriems jau pasisekė. Ši knyga pirmą kartą supažindina su tokia išmintimi, beje, labai specifine.

Sėkmės paslapties raktas toks: surask sistemoje vietą, kurioje būdamas galėtum valdyti kitus. Kad rastum tokią vietą, jei nepaveldėjai turtų, turi būti protingesnis, ambicingesnis ir energingesnis už varžovus. O jei nori didelės sėkmės šiame pasaulyje, dar reikia laimės, na, ir būti negailestingam. Tarp vilkų ir žmogus turi kaukti.

Kai tik surasi tokią vietą, privalai išsilaikyti joje, atmušti visas varžovų atakas, stiprinti savo pozicijas. Bus labai daug norinčių užimti tavo vietą, nes ją turėti baisiai apsimoka. Todėl, kad išlaikytum ją, turi blaiviai mąstyti ir (vėl) būti negailestingas.

Tu pažinsi žmones, kuriuos reikia pažinti tavo pasaulyje, ir jie pažins tave, pasitikės tavimi ir naudosis tavimi, kaip ir tu naudosies jais. Yra nusistovėjusi tam tikra tvarka: tu kam nors darai paslaugas ir atlieki tam tikras užduotis; žinai, ką reikia daryti ir ko negalima, žinai, ką už tai gausi, kokia bus tavo dalis. Už savo geranoriškumą ir paslaugas gali tikėtis dar galingesnių rėmėjų palaikymo. Taip ir kyli. Aukštyn ir aukštyn.

Beveik visoms istorijoms apie didelę sėkmę žiauriame ir sudėtingame verslo pasaulyje būdingas vienas bendras bruožas: dauguma tų, kurie aukštai iškilo, gerai moka valdyti kitus. Dalis jų, kaip vadovų, talento galbūt yra įgimta, dalis galbūt nulemta patirties, ir dalis, be jokios abejonės, rodo aštrų protą, būdingą kai kuriems, bet ne visiems, sėkmingai veikiantiems žmonėms.

Yra labai daug knygų, nagrinėjančių ir analizuojančių sėkmingai veikiančių bendrovių vadovų bei verslo magnatų vadovavimo metodus. Tačiau dauguma tokių veikalų tėra paprasčiausi perpasakojimai korporacijose ir mokymo įstaigose paplitusių teorijų, įeinančių į standartines verslo magistrantūros programas. Jie supažindina su tradicinėmis žiniomis, tradicine išmintimi, kuri, kaip gerai žino visi sėkmingai veikiantys vadovai, visada yra neteisinga. Taigi tokios knygos yra paviršutiniškos ir tik dar labiau klaidina.

Nė vienoje iš tų knygų niekada nebuvo vieno dalyko: kondensuotos išminties tų žmonių, kurie vadovavo vienam iš didžiausių, pelningiausių ir ilgaamžiškiausių kartelių per visą kapitalizmo istoriją – organizuotam nusikalstamumui, vadinamam įvairiais vardais: mafija, Cosa Nostra, Sindikatu, Gauja, Brigada ir pustuziniu kitokių pavadinimų.

“Mafijos patarimai” – pirmą kartą vienoje knygoje surinkta negailestingų bosų išmintis ir jų veiklos receptai. Jų nuostabūs sugebėjimai organizuoti ir valdyti prie jų organizacijų pelningumo ir augimo prisidėjo daug daugiau negu paprastų, primityvių gangsterių brutali jėga bei smurto vartojimas ar tradicinė įstatymus gerbiančių kompanijų vadovų išmintis.

Ne taip kaip kitos knygos apie gero vadovavimo principus, “Mafijos patarimai” atmeta daugiažodiškus samprotavimus (ir juos lydinčius siaubingai nuobodžius ir dažnai lėkštus pavyzdžius), o glaustai pateikia vadovų, sukūrusių “Tyliąją imperiją” ir vadovaujančių jai per visą kelių šimtmečių jos plėtros ir sėkmingos veiklos istoriją, pragmatizmą ir pagrindinius veiklos principus. Tai pristatoma ne kaip vadinamojo kriminalinio mentaliteto apraiška; ne, šie veiksmų planai ir patarimų perlai čia laikomi tuo, kuo jie yra iš tikrųjų: žmogaus prigimties varomųjų jėgų gilaus supratimo atspindžiais.

Žinoma, “Mafijos patarimuose” girdėti ir Machiavelli minčių atgarsiai. Šis vienas didžiausių valdžios panaudojimo teoretikų buvo paties garsiausio iš visų kada nors parašytų traktatų apie vadovavimą ir valstybės valdymo meną autorius. “Valdove” jis Medici’ams pataria štai ką: “Žmogus, norintis visada daryti tik gera, neišvengiamai paklius į bėdą atsidūręs aplinkoje, kur tiek daug negerų žmonių. Todėl būtina mokytis, kaip nebūti geram, o išmokus tuo naudotis ar nesinaudoti – pagal aplinkybes”. Šioje knygoje, sėkmės vadove, mes irgi remsimės Machiavelli išmintimi, išdėstyta „Valdove“ ir „Pokalbiuose“.

Atsiversk šią knygą bet kurioje vietoje bet kuriuo metu, ir rasi naudingą patarimą. Arba gali ją skaityti nuosekliai ir pamažu, daug kartų, kol joje išdėstytos tiesos ir strategijos taps tavo veiklos principais ne tik versle, bet ir ne mažiau klastingame pasaulyje apskritai.

Tas pasaulis šiandien, kaip ir praeityje, remiasi godumu ir baime. Tą ypač gerai žino arba turėtų žinoti Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiai, pažvelgę į savo šalies pastarąjį penkiasdešimtmetį arba žvelgdami į ateinantį penkiasdešimtmetį. Kai išmoksi “Mafijos patarimų” pamokas, suvoksi svarbiausią tiesą: jei galvosi tik apie savo naudą ir atitinkamai veiksi, aukštai iškilsi. O apie aukštumas filosofas Nietzsche sakė taip: “Aukštumose šilčiau, negu mano žmonės, gyvenantys slėnyje, ypač žiemą”.

Visi žinome, kad vietos viršūnėje daug, bet ne tiek, kad būtų galima sėdėti.