Knygos anotacija

Madženta šmaikšti, nerūpestinga ir linkusi į katastrofas. Draugės mano, kad ji neša stichines nelaimes, o svajonių jaunikis ją laiko gamtos klaida. Madženta nemato ilgesingų geriausio draugo Denjelo žvilgsnių, negirdi meilių mokyklos keistuolio Kauptuko žodelių, nes svajoja apie aistringąjį vienuoliktoką Adamą Džordaną – ir iškęs viską, net didžiausią pažeminimą, nepaliaujamai persekiodama išsvajotąjį...

Kai priėjome „Grakščiąsias kulkšnis“, dar peikėjausi nuo minties, kad Denjelas gali būti sekso simbolis. Pasidarė taip klaiku, kad vos neužmiršau, ko ėjau į miestą.

  – Šitie? – paklausė Arletė, rodydama į mano išsirinktus batus. – Sakyčiau, žemas lygis.

  Jau ketinau išdėti jai į akis, ką manau apie ją ir jos priekaištingą skonį, kai išvydau pasakiškiausią vaizdą pasaulyje. Pro vitriną pažvelgiau į vidų. Ten sėdėjo ir matavosi batus Adamas Džordanas. Neįtikėtina. Pagaliau likimas man nusišypsojo.

  – Greičiau, – pasakiau Arletei ir Symai. – Kaip atrodau? – Apsisukau.

  – Neišsišiepk taip, – patarė Arletė, apžiūrinėdama gamybinius procesus, vykstančius aplink mano burną. – Elkis šalčiau – tipo, abejingai.

  – Tiksliai. Abejingai. – Aš atsitiesiau ir pamėginau iš aukšto žiūrėti žemyn, tai nebuvo itin paprasta, nes į pardę reikėjo lipti laipteliais. Vis dėlto aš juos sėkmingai įveikiau. Į Symą, kuri neparodė reikiamo entuziazmo, nekreipiau dėmesio.

  – Nesuprantu, ko tu čia čiurkšliniesi. Neturi teisės niekur eiti iš namų, o kai tavo tėtis pamatys batus, jam nuvažiuos stogas.

  Šalčiau. Elkis šalčiau. Adamas matavosi kapitališkus sportbus vyrų avalynės skyriuje, reikėjo praeiti pro jį į moterų avalynės skyrių. Nusprendžiau netarti nė žodžio. Būsiu šalta ir abejinga, o kai jis mane pastebės, apsimesiu, kad jis man nulis sveikų. Mes lėtai kaip karalienės žingsniavome per parduotuvę iki galo. Paklausiau Symos, ar, jos nuomone, Adamas mane pastebėjo, bet ji jau buvo išnešusi muilą. Ir pasitikėk po to draugėmis. Stūksojo lauke ir šnekėjosi su Dženete Dibner, nykiausia būtybe visatoje. Dženetė tokia moksliukė, kad merginos, pastebėtos kalbantis su ja, geram vardui suduodamas mirtinas smūgis. Ji ir Syma mokosi anglų A lygiu. Rodos, jos turi apie ką pasikalbėti, bet aš nieku gyvu neįsirėminsiu tokioje draugijoje – ypač prie „Grakščiųjų kulkšnių“. Ką čia slėpti, apakau pamačiusi, kad Dženetė apskritai žino tokią pardę.