Šeštoji Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų serijos knyga. Naujas J. Strielkūno eilėraščių rinkinys. Liūdnokas.
Eilėraščiai – lyg pasigręžiojimas į jaunystę, skamba ir sąskaitų su nugyventu laiku suvedimo motyvai. Poetas tarsi apgaili mąžtantį laiką. Akcentuojamas neturėjimas kur grįžti ir negalėjimas tai padaryti.
Skyrius „Baladžių metas“...
Skaityti daugiau »
Ką galėtų reikšti strielkūniškoji poezija (poezija tikrąja to žodžio prasme, poezija kaip tokia) šiuolaikinėje lingvistikos padangėje, kur laužytas, kapotas (nebe)ritmas būdingas tiek prozai, tiek poezijai (o atskirti, kuri yra kuri, irgi sunkoka – poetiška proza ir proziška poezija sumaišo iki šiol tvarkingai išsidėsčiusius padangių debesis...)? Atrodo, lyg ir nieko...
Skaityti daugiau »
Naujų eilėraščių knyga „Ligi dvyliktos“ Jono Strielkūno poezijos rinkinių sąraše – yra tvarka pasaulyje – dvylikta. Dar buvo rinktinių, knygų vaikams. Šis poetas patinka dideliam skaitytojų būriui, jo kūrybai palankūs kolegos ir kritikai. Knygos noriai recenzuotos, apie J. Strielkūno poeziją parašyta jautrių ir protingų straipsnių, išleista I. Slavinskaitės...
Skaityti daugiau »
Anot V. Daujotytės, Jonas Strielkūnas „Sentimentaliomis istorijomis“ (1995, 1997) davė sau leidimą būti sentimentaliam. Gali būti, kad būtent tuo sentimentalumu poetas ir lieka prie savų tiesų: kintančioje tikrovėje, lieka nepasikeitęs. Atsiranda vienintelė kūrybos judėjimo kryptis, prasidėjusi jau nuo eilėraščių rinkinio „Einu namo“ (1999): tai mirties artėjimo,...
Skaityti daugiau »
