2002 metais patvirtinti naujieji „Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI–XII klasei“.
Minėtosios programos numato keturis „Kalbos ugdymo“ XI–XII klasėje skyrius: „Kalba ir visuomenė“, „Retorika ir stilistika“, „Teksto suvokimas ir kūrimas“ bei „Sakytinio ir rašytinio teksto kalbos ypatybės“. Moksliškiau tariant, čia matome keturių filologijos mokslo šakų (sociolingvistikos, retorikos, stilistikos ir teksto lingvistikos) pagrindus bei jų praktinį taikymą, t. y. kalbos ugdymą remiantis minėtųjų keturių dalykų pagrindais. Aišku, autoriai stengiasi rašyti ne akademiškai, ne studentui, o turėdami prieš akis aukštesniųjų klasių mokinį, gimnazistą.Iš esmės laikydamiesi programų, autoriai, atidžiai įsižiūrėję į tai, kurių dalykų tuose programos skyriuose nurodoma mokyti, kokios temos juose vardijamos, šiek tiek keičia skyrių išdėstymą bei pavadinimus. Tai būtų: 1) kalba ir visuomenė, 2) tekstas, 3) stilistika, 4) retorika. Teksto dalykai atkeliami prieš stilistiką, nes šiuolaikinė stilistika iš esmės yra teksto stilistika (dar vadinama diskurso stilistika; šitą gudrų terminą randame ir programose: elektroninis diskursas), tad ji remiasi teksto lingvistika. Retorika vadovėlyje — sąlygiškai atskirta nuo stilistikos. Tarp šių mokslų yra daugybė sąsajų: pirmiausia stilių, sinonimų, tropų bei figūrų sąvokos. Toji sąsaja gražiai suformuluota profesorės Gražinos Koženiauskienės — iškalbos stilistika. Vadovėlio gale dedamas aiškinamasis svarbiausių retorikos ir stilistikos terminų žodynėlis, jį mokinys atsivers tik norėdamas prisiminti primirštą terminą ar pasitikslinti jo sąvoką prireikus analizuoti tekstą, atlikti pratimą ir pan.
