Knygos anotacija

Mirtis suartina, kalbėjo sau, laikydamas repliukes kišenėje, žmonių pelenai nesiskiria. Nesvarbu, ar tai vokiečių banfiurerio, ar ketvirčiu žydo berniuko pelenai. Vargšas berniukas, tarė sau, kiek būtų kentėjęs gyvenime kitu atveju, nuo šito aš  tą gerą vaiką apsaugojau.

Ladislavas Fuksas (1923-1994) – čekų rašytojas, kurio psichologiniai romanai glaudžiai siejasi su fašizmo problematika.

4-ojo dešimtmečio pabaiga. Prahos krematoriume dirba kuklus, darbštus ponas Kopfrkinglas, dievinantis savo žmoną, dukrą ir sūnų ir besidomintis budizmu. Laikai keičiasi, horizonte pasirodo naciai, visuomenėje vis labiau įsigali visuotinio siaubo atmosfera, o Kopfrkinglas toliau švelniai ir meiliai kremuoja garbius Prahos piliečius, tikėdamas, jog liepsnai atiduodamas kūnus jis spartina sielų kelionę tobulumo link – kaip moko budistų doktrina.

Siaubą kelia nepastebimai stiprėjanti Kopfrkinglo beprotybė ir jo metamorfozė: iš sąžiningo darbuotojo ir pavyzdingo šeimos tėvo jis virsta įsitikinusiu nacistu, besimėgaujančiu išrinktiesiems priklausančiomis privilegijomis; būsimos šviesios ateities labui jis be gailesčio paaukoja karštai mylėtą žmoną žydę ir sūnų.

“Lavonų degintojas” - romanas, kuriame po šleikštaus parodomojo švelnumo luobu tarpsta nesveikas, vis labiau yrantis nacizmo ideologijos veikiamas maniako protas.

Recenzijos