„Laužiu antspaudą“ - ketvirtoji poeto Rimvydo Stankevičiaus eilėraščių knyga, kurioje nuo tradicinių eilėraščių formų taip būdingų ankstesniems eilėraščių rinkiniams pereinama prie nevaržomo, itin jautraus kalbėjimo gyvenimo ir mirties temomis.
Šiais laikais, kai poezija pavadinama bet kas,- tikros poezijos labai nedaug, o tikrų poetų, kaip visada, gal dvylika. Jau...
Skaityti daugiau »
Pirmą kartą Rimvydo Stankevičiaus eilėraščius išgirdau dar tada, kai jie nebuvo niekur viešai publikuojami, t. y. Vilniaus universiteto „Literatų kalvėje“. Buvau ką tik įstojęs mokytis lietuvių filologijos. Poetai atrodė labai „dideli“ žmonės. Per pirmąjį mano aplankytą „Literatų kalvės“ susirinkimą kaip tik buvo aptarinėjama R. Stankevičiaus kūryba. M....
Skaityti daugiau »
XXI a. literatūra įdomi tuo, kad išleidžiama daug poezijos knygų, bet čia slypi ir paradoksas: skaitytojų auditorija yra labai ribota, o autoriai vienas į kitą panašūs, todėl sunkiai identifikuojami, jei prie eilėraščio nenurodytas autoriaus vardas ir pavardė. Rimvydo Stankevičiaus šiuo atveju su niekuo nesupainiosi: ketvirtoje knygoje „Laužiu antspaudą“ jis lieka...
Skaityti daugiau »
Prisipažinsiu – nors lietuvišką poeziją viena akimi seku, bet pirmą kartą su Rimvydo Stankevičiaus kūryba plačiau susidūriau klausydamasis Roko Radzevičiaus miuziklų. Vėliau „Šiaurės Atėnuose“ skaičiau, kaip šį poetą chamiškai suvartė Castoras & Poluksas bei kaip jis pats chamiškai atsikirto. O prieš metelius...
Skaityti daugiau »
