Perskaičiusi „puikią“ knygos anotaciją, susigundžiau ir aš „Laimės paukšte“, tačiau lūkesčius pateisino tik „barakudiškas“ knygos viršelis. Nors tai pirmoji skaityta šios autorės knyga, bet drįstu abejoti ar tikrai V. Tokarevos kūriniai „teisėtai laikomi šiuolaikinės rusų literatūros klasika“. Klasikos šioje knygoje tikrai neradau net pėdsakų, todėl ją vertinu kaip labai silpną, nes sakinių struktūra labai primityvi, kalba paprasta, tokia kokia rašoma knygos jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikams. Pats siužetas gal ir vertas rašytojo plunksnos, bet man - nepaliko didesnių emocijų.
Nenorėčiau numušti ūpo kitiems skaitytojams, tad pridursiu, kad knyga skaitosi greitai ir lengvai. O kiekvienoje skaitomoje knygoje ieškau (ir dažnai randu) auksinių minčių, posakių. Šį kartą savo lobyną irgi praturtinau viena mintimi – „šuo kandžiojasi tik nuo šuniško gyvenimo“.