Apie knygą
Monografijoje siekiama išsiaiškinti esmines moderniosios Lietuvos kultūros paveldo sampratas ir įvertinti jų funkcionavimą visuomenėje bei tarp specialistų. Galima teigti, kad šis tyrimas mūsų istoriografijoje yra pirmas tokios apimties bei pobūdžio bandymas analizuoti kultūros paveldo sferoje vykusius procesus. Moderniųjų Lietuvos paveldosaugos sampratų genezės ir raidos tendencijų ieškota platesniame istorinės kultūros ir pasaulinių paveldosauginių procesų kontekste, paliečiant ne tik institucinį, administracinį, juridinį, bet ir ypač ideologinį, sociokultūrinį bei istorinės sąmonės lygmenis. Analizuojama, ar Lietuvoje jau susiklostė sąlygos, palankios perėjimui prie kompleksinio bei demokratinio paveldo naudojimo dabarties reikmėms? Kaip ryškiausias bei iliustratyviausias šiandienos Lietuvos paveldosaugos klausimas išsamiau analizuojama Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo ir panaudos problema.
