Kadangi marmuras yra ne tik gyvenimiškos, bet ir pomirtinės prabangos simbolis (aristokratai neužsisako paminklų iš smiltainio), galima spėti, kad naujasis Lauros Sintijos Černiauskaitės kūrinys taip pat kalbės apie tą prabangą, kurią kiekvienam visuomenės nariui, net pačiam varganiausiam, suteikia žmogiškoji egzistencija. Autorės kūryboje egzistencija neapsiriboja vien...
Skaityti daugiau »
Knygynuose pasirodžius ketvirtajai Lauros Sintijos Černiauskaitės knygai „Kvėpavimas į marmurą“ (Alma littera, 2006), lyg ir vėluoju prabilti apie anksčiau išėjusį „Artumo jausmą“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005). Ką tik išleistasis romanas (autorei – šio žanro debiutas) skyrius po skyriaus įtvarsto skaitytoją į taip kietai suaustą askezės ašutinę,...
Skaityti daugiau »
„Kvėpavimas į marmurą“ – perskaičius šią naują gilią Lauros Sintijos Černiauskaitės metaforą, bene pirma šmėstelėjo mintis: Pigmalijono mitas? Anot Ovidijaus, šis skulptorius pats įalsavo gyvybę savo statulai; Venera, ją atgaivinusi, tiktai suteikė leidimą tam, kas iš esmės jau buvo užgimę iš žmogaus kvėpavimo į tobulą šaltą paviršių: „Pats jis bučiuoja...
Skaityti daugiau »
„Kvėpavimas į marmurą“ – pirmasis Lauros Sintijos Černiauskaitės romanas. Būtent šis faktas labiausiai ir paskatino perskaityti knygą, nes buvo itin smalsu, kaip romano žanrą interpretuoja ne kokia nors literatūros naujokė, stačia galva puolusi į stambiausią prozos formą, o jau nemenką pjesių, apsakymų ir apysakų kūrybos patirtį turinti autorė.
Praėjusio amžiaus...
Skaityti daugiau »
Neretai skaitant knygą sakinys stringa lyg kąsnis po artimo mirties. Skaitydamas Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną „Kvėpavimas į marmurą“, susiduri su mirtim – „tėčiaus“, mamos, vaiko. Laimei, tai nėra pigūs ir liūdni triukai, kokiais dažnai remiasi pritraukiantys scenarijai, romanų siužetai. O ir sakinys Černiauskaitės romane strigteli tik paskutinėje,...
Skaityti daugiau »
Laura Sintija Černiauskaitė įtempia siaurą aštrią jausmų stygą; kai styga tokia, reikia saugoti pirštelius, kad nesusipjaustytum. Pagrindinė herojė Izabelė, regis, užsimoja sugroti kūrinį - o čia jau žaidimas su liepsna. Kraujo bus.
Puškų vienkiemyje gyvena du nepraktiškų profesijų žmonės su ligotu sūneliu. Vyras, Liudas, nuo moters tolsta ne tik mašina į miestą. Ne...
Skaityti daugiau »
Rašytoja, dramaturgė Laura Sintija Černiauskaitė ir jos pirmasis romanas. Jei reikėtų skirti balus (apsaugok mus nuo šito) už du dalykus – kas pasakyta ir kaip pasakyta, svarstykles vis dėlto nusvertų „kaip“, o ne „kas“. Knygos centras - viena iš šeimų, kur daug šmėklų – netekties, mirties, išdavystės, kur...
Skaityti daugiau »
