Knygos anotacija

Mes jau pamiršome, o gal ir niekada nežinojome, kas yra, kokia galėtų būti roko kultūra. Nuo tada, kai Lietuvoje vos užgimusi roko muzika 1972 m. buvo visomis jėgomis užgesinta, jos mėgėjai išsiskirstė po namus. Liko plokštelių klausymosi kultūra, ne daugiau. Net ir dabar, laisvi ir nepriklausomi, tesusirenkame į kokį koncertėlį ir vėl išsibarstome. Atrodo, normalu.
Roko muzika šioje knygoje aprėpia platų stilių spektrą. Apibendrinanti sąvoka vienija gyvais intrumentais (kurių centre – gitaros ir būgnai) atliekamą autorinę muziką, išreiškiančią nepatenkinto žmogaus poziciją socialiniais, pilietiniais, moraliniais, dvasiniais klausimais, pateikiančią nenusaldintą pasaulio vaizdą. Tokia skirtis nuo popso. (Kas kita popmuzika, kuriai dažnu atveju priklauso ir tas pats rokas, jei tampa populiarus ir masiškai perkamas. Muzika nėra popsas, kol ja specialiai nesiekiama populiarumo, kol ji netaikoma prie masinių poreikių.) Rokui priskiriu pankroką, visas metalo atmainas, bliuzą, su kai kuriomis išlygomis ir dainuojamąją poeziją, ir galimas jungtis su elektroniniais instrumentais.