Daugybė žmonių, imdami šią knygą į rankas, galvojo vieną iš šių trijų dalykų:
a) Oho, kaip įdomu rasti knygą ne apie detektyvus, advokatus, atstumtus meilužius, suviliotas moteris bei socialiai nestabilias priemiesčių šeimas.b) Kaip pasibjaurėtina! Tuojau pat einu namo rašyti pikčiausio laiško leidyklai, kuri už visą šitą beprotybę atsakinga. Bet prieš tai gal pasėdėsiu savo mėgstamoje kavinėje, išgersiu puodelį kavos su pienu ir perskaitysiu pirmus porą šimtų puslapių.
c) O Dieve! Tai pati mieliausia gimtadienio dovana mano močiutei 87-erių metų sukakties proga.
Ar žinote, kad...
- Merginos kerštas turėtų būti intelektualus, pagrįstas intuityviu jutimu, ir padaryti maksimaliai daug žalos minimalios sąnaudomis ir su minimaliomis pasekmėmis jai pačiai.
Interneto diskusijų dalyviai iki šiol nesutaria, ar šią knygą parašė ponia Eliza Brandt, ar vis tik ponas Erikas Garsija. Vieną vertus, moteris, ko gero, negalėtų nupiešti tokių visiškai iki isteriško juoko primityvių savo minčių iliustracijų, kokias pamatysite knygoje. Kitą vertus, joks vyras tiesiog nepajėgtų taip taikliai ir tik silpnajai lyčiai suprantamai atspindėti žmogiškų santykių aktualijų, jei taip galima pavadinti dalykus, už kuriuos mažiausiai norisi įspirti į kokią nors jautrią vietą. Nepaisant visos šios painiavos, ši knyga kerštauti (sutuoktiniams, gyvenimo draugams, šeimos nariams, kolegoms ir t.t.) be sąžinės priekaištų išmokys net ir pačią kukliausią dorai išauklėtą merginą.
