Ištrauka

Tai turbūt „Šventyklos sergėtojų“ darbas, pamanė jis. Santykis „priežastis – pasekmė“ pernelyg staigus, kad nusikaltimas nebūtų susijęs. Jis pagalvojo apie savo šefą Vaitą, veikiausiai jis irgi prie to prisidėjęs. Jam vis dar buvo nelengva susieti jį su ta slapta sekta, bet katarai patvirtino, kad jis priklauso prie „Sergėtojų“. Jeigu taip, tai tas niekšas puikiai vaidino prieš policiją. Suprantama, jis taip pat turėjo jiems meluoti.
Jis visai čia pat, savo kabinete, jautė pavojų, kuris murkė lyg didžiulis nematomas katinas, tereikėjo ištiesti ranką ir galėjo paglostyti jam nugarą. Bet tai jį veikiau jaudino, o ne trikdė. Jis troško tučtuojau, bet kokiu būdu duoti atkirtį. Ar tai išlikę iš kilmingo riterio su kalaviju praeities? Staiga jį apėmė baimė; ne dėl savęs paties. Dėl Karen. Naujo nusikaltimo grėsmė buvo reali ir kėsinosi užklupti labai greitai.
Jis griebė telefoną, po antro signalo išgirdo jos balsą.
– Karen Jensen.
– Karen… – ir ryšys nutrūko. Kas čia darosi? Jis darsyk jai paskambino.
– Karen Jensen, – vėl sausai nuskambėjo mylimas balsas.
– Ka… – Ir vėl ryšys nutrūko; aišku, kad telefonu ji su juo nesikalbės.
Chaimė susimąstė vis dar laikydamas ragelį. Jis neabejojo, kad ji atpažino jo balsą. Matyt, buvo svarbių priežasčių išjungti. Kas vis dėlto vyksta?
Lietus krapnojo tingiai, be paliovos. Šaltis ir susijaudinimas privertė Chaimę pakilti nuo stalo ir sparčiais žingsniais pavaikščioti po kabinetą. Paskui atsisėdęs jis vėl stengėsi susikoncentruoti į darbą. Sunkus uždavinys. Sekundės slinko nepaprastai lėtai. Minutės užtruko begalybę. Jis turėjo pamatyti Karen, bet nesurado pakankamai saugaus būdo su ja susisiekti, nors be paliovos apie tai galvojo. Vidaus elektroniniu paštu? Tačiau paštas turėjo vidaus kontrolės centrą ir nebuvo saugus. Po velnių! Jis negali ilgiau laukti. Jei skubiai nesugalvos nieko gudresnio, tiesiog nueis pas ją į biurą.
Jau įdienojus Laura atnešė paštą. Akį patraukė didžiulis baltas vokas su mašinėle išspausdintu jo vardu ir pastaba: „Asmeniškai ir konfidencialiai. Atplėšti gavėjui.“ Jis buvo apsaugotas lipnia juostele. Chaimė skubiai jį atplėšė.
Viduje tebuvo vienas lapas, jame – keletas kompiuteriu išspausdintų žodžių: „Graikiškų mėsainių užeigoje pusę aštuonių.“ Be jokio parašo, bet jo ir nereikėjo.
Diena vėl pakrypo teigiama linkme: galų gale lietaus labai reikėjo išdžiūvusiems Los Andželo apylinkių tvenkiniams.