Mažai rastume lietuvių, nežinančių, kas yra navarotas, krūtas, chebra, parintis, kompas. Daugeliui suprantamos ir savitos tokių žodžių kaip apšalti („nustebti“), atšokti („atsikabinti, neįkyrėti“), čiuožti („nešdintis“), grybauti („ ką neteisingai daryti; nusišnekėti) reikšmės. Vis dėlto šių žodžių ir reikšmių bergždžiai ieškotume lietuvių kalbos žodynuose. Kaip asmenys be pilietybės jie klaidžioja bendrinės kalbos paribiais ir užribiais, stoja sienos perėjimo punktuose vildamiesi – o gal priims? Jų vardas žargonybės – žodžiai be valstybės, be tapatybės, be paso, jų gyvenamoji vieta – žargonas.
Šis pirmasis spausdintinis lietuvių žargono žodynėlis – tai žargonybių pasas. Čia surinkta ir aprašyta apie 1700 žargono žodžių ir frazeologizmų, per 2000 reikšmių, pateikta beveik 400 fonetinių, gramatinių ir rašybos variantų, per 500 nuorodų į sinonimus ir kitus susijusius žodyno straipsnius, gausybė vartosenos pavyzdžių, atskiras daugiausiai sinonimų turinčių žargonybių sąrašas. Žodžiai ir pavyzdžiai rinkti iš interneto, grožinės literatūros, spaudos, televizijos, radijo arba nugirsti gatvėje, troleibuse, parduotuvėje, vakarėlyje. Jie atspindi įvairių visuomenės sluoksnių, skirtingų interesų, išsilavinimo ir kultūros lietuvių gyvąją kalbą.
