Ištrauka

Pratarmė

Mintis parengti šią knygą kilo Lietuvos Atgimimo metais, kada žlugo cenzūra, atsivėrė bibliotekų slaptųjų fondų durys ir galėjome laisvai susipažinti su okupacinės valdžios nemalonėje buvusių asmenų likimais, jų nuveiktais darbais, kūryba.
Vartant pageltusius spaudos, ėjusios tarp dviejų pasaulinių karų, puslapius, ne kartą akis sulaikydavo meistriški šaržai ir karikatūros, po kuriais būdavo pažymėta Juozo Penčylos pavardė. Pavyko susipažinti su dailininko giminaičiais, kurie išsaugojo daug jo darbų, papasakojo apie sudėtingą šio žmogaus likimą.
Lietuvos žurnalistų sąjungos, kuriai knygos autorius tada vadovavo, Lietuvos dailės muziejaus ir dailininko dukterėčios Laimos Juknaitės pastangomis 1989 m. pabaigoje Vilniuje buvo surengta pirmoji pomirtinėj. Penčylos darbų, išlikusių šalyje, paroda. Ji susilaukė gyvo visuomenės susidomėjimo, spaudos atgarsių. O kodėl nesurinkus viso dailininko palikimo, neatskleidus jo asmenybės, nepasekus menininko likimo okupacijų ir karų metais?
Dailės istorijos knygose, kritikos straipsniuose kasdienei periodikos grafikai - karikatūroms, šaržams, grožinių kūrinių iliustracijoms, įvairioms vinjetėms - paprastai skiriamas likutinis dėmesys, ši kūryba visada lieka lakštinės ir knygų iliustravimo grafikos šešėlyje. Tuo tarpu jai savo talentą yra paskyręs ne vienas dailininkas.
Šis leidinys - kartu ir bandymas atkreipti dėmesį į periodikos grafikos vertybes, tarpukario paveldą. Talentinga J. Penčylos ranka sukurti šaržai yra ne vien meno kūriniai, bet ir to meto dokumentai, liudytojai. Knyga nepretenduoja į dailėtyros leidinį. Tai dailininko kūrinių albumas, palydėtas jo biografija ir žinomų darbų katalogu.