Knygos anotacija

„Sukilėliu“ ir atskalūnu laikomas Džonis Depas dar ne taip seniai troško nusikratyti „gražuoliuko“ titulo ir turėjo labai stengtis, kad pasirodytų tarptautinei scenai kaip talentą turintis aktorius. Nepaisydamas žiniasklaidos klijuojamos sekso simbolio etiketės, jis rinkosi nevienalypių, sudėtingų personažų vaidmenis, dirbo su režisieriais, galinčiais „prakalbinti“ kančią, vienatvę ir išskirtinumą. 
Tai yra vienas nedaugelio aktorių, neapsėstas savo paties įvaizdžio, todėl nejaučia baimės pasirodyti nepatrauklus. Randuotas „Edvardo Žirkliarankio“ herojaus veidas, plikas Raulis Djukas filme „Baimė ir neapykanta Las Vegase“, plastikinis Vonka „Šokolado fabrike“ ir šiurpą keliantis Svynis Todas yra tie kraštutiniai vaidmenys, kuriems aktorius „paaukojo“ savo išvaizdą norėdamas, užuot paprasčiausiai suvaidinęs, į juos įsigyventi. 
Džonis Depas, dirbdamas su garsiais režisieriais, anot jo paties, niekad nesiliovė „įrodinėti“ savo gabumų. Po ilgos virtinės vaidmenų, kuriuos pasirinkti patarė širdis, keturiasdešimtmetis Depas pasiekė pasaulinę šlovę nusifilmavęs „Karibų piratų“ sagoje, atgaivinusioje žanrą, kuriam po Duglaso Feirbankso eros buvo vienbalsiai pranašautas žlugimas. Tačiau jo suvaidintas Džekas Sperou, aktoriaus pavadintas „XVIII amžiaus roko žvaigžde“, tapo nuotykių ir komedijos kupina legenda bei tobulu postmodernaus pirato įsikūnijimu.