Naujuose žinomo poeto eilėraščiuose skleidžiasi kasdien patiriami išgyvenimai, dabartinio pasaulio ir žmogaus būsenos, aktualūs apmąstymai. Knygoje išsiskiria „sankalbų“ ciklas, tęsiantis poeto pokalbį su mirusiais meno žmonėmis. Akivaizdi saiko ir tvarkos pozicija: visą rinkinį sudaro tik lakoniškosios tankos, tam tikra jų sistema.
Iš ketvirtojo viršelio:
„Haiku yra aukščiausio meistriškumo, vieno kirčio menas. Tanka – dviejų. Tarp dviejų kirčių atsiveria kosmosas banalybei. O ši, neslėpkim, yra mėgstamiausias virtuvės šefo ingredientas.“ Iš „Sakinių“
Seniai seniai rudenį, Gorkio gatvėje, bičiulis Saigio, trūktelėjęs natūralaus, išsitarė, kad kurti eiles yra didelis džiaugsmas ir nemenka atsakomybė; dar budagojosi, kad kartais įsikuria. Tad štai, jei jau šitaip, kelios dešimtys geriau pavykusių mėginimų įsikurti (Radausko kaštane, poezijos branduoly, suskaldytose, ištrupėjusiose erdvėse); ir kelios dešimtys – pavykusių kiek prasčiau.
„vėjas vėjo malūnuos
niekad neapsistoja“
Aidas Marčėnas - rašytojas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Gimė 1960 rugsėjo 24 d. Kaune. Mokėsi Vilniuje, 22-oje (dabar M. Daukšos) vidurinėje mokykloje. Studijavo Vilniaus konservatorijoje. A. Marčėno kūryba spausdinta „Poezijos pavasario“, „Druskininkų rudens“ ir kt. almanachuose. Jis - vienas mėgstamiausių lietuviškų bardų poetų.
