„Julius posakių apie mirtį žinojo ne mažiau už kitus. Jis pritarė stoikams, tvirtinusiems: „Vos gimę mes pradedame mirti“, Epikūrui, kuris samprotavo: „Kur aš, ten mirties nėra, o kur mirtis, ten nėra manęs. Tad kodėl jos bijoti?“ Kaip gydytojas ir psichoterapeutas, jis šnabždėdavo šiuos paguodos žodžius mirštantiems pacientams į ausį. Jis tikėjo, kad šie niūrūs apmąstymai padeda pacientams, tačiau niekada nemanė, kad jie galėtų turėti ką nors bendra su juo. Taip buvo iki tos klaikios akimirkos prieš keturias savaites, kuri pakeitė jo gyvenimą“. Irvin D. Yalom „Gyvenimas Šopenhaueriu“.
Psichoterapeutas sužino nepagydomai sergąs. Artėjančios mirties akivaizdoje jis prisimena didžiausią savo praktikos nesėkmę - Filipą Sleitą, kuriam kadaise nepadėjo išsivaduoti iš seksualinės manijos. Vėl susitikęs su buvusiu pacientu, Julius sužino jį tapus didžiojo XIX a. filosofo A. Šopenhauerio sekėju.
Irvinas Yalomas - vienas garsiausių šiuolaikinės psichoterapijos atstovų, fundamentalių veikalų, skirtų grupinei ir egzistencinei psichoterapijai, autorius. I. Yalomo literatūriniai kūriniai - psichoterapinės novelės ir romanai - tapo pasauliniais bestseleriais.
„Žaviuosi nuostabiu Yalomo kūriniu, drąsa kritikuoti save ir juoktis iš savęs, elegantiškomis įžvalgomis į maniją, kaltę, baimę ir sielvartą, autoriaus gebėjimu atskleisti kartais sunkiai įžvelgiamą savo veikėjų žmoniškumą.“ Judith Viorst
„Psichoterapijos grupė - neįprasta literatūros kūrinio erdvė. Yalomas, patyręs psichoterapeutas, prisiliečia prie dabarties ir istorijos, vienatvės ir bendrystės, gyvenimo ir mirties, nevilties ir prasmės. Autorius skaitytojams atveria ne tik kabineto, bet ir savo sielos duris, tartum pabrėždamas, jog svarbiausi egzistencijos klausimai neaplenkia nė vieno iš mūsų.“ Robertas Petronis
