Mieli mokytojai!

Šiuo metu fizikos mokoma pagal 2002 metais patvirtintas Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus. Remiantis jais, parengti fizikos vadovėlių komplektai pagrindinei mokyklai. Juos sudaro fizikos vadovėlis, mokytojo knyga, pratybų sąsiuviniai, fizikos testai, fizikos uždavinynai.

Fizikos mokymo bendrojo lavinimo mokyklos paskutinėje pakopoje ypatumas – mokymas pagal skirtingo lygio kursus: bendrąjį ir išplėstinį. Baigiamas parengti fizikos vadovėlio komplektas, skirtas fizikai dėstyti 11 ir 12 klasėje pagal bendrojo kurso programą. Jau išleisti fizikos vadovėliai (aut. P. Pečiuliauskienė), skirti fizikai mokyti pagal bendrojo kurso programą 11 ir 12 klasėje, mokyklose naudojamos fizikos pratybos toms pačioms klasėms (aut. P. Pečiuliauskienė), fizikos testai (aut. S. Vyčas), fizikos uždavinynai (aut. S. Vyčas), fizikos laboratoriniai darbai (aut. A.Kairienė). Ši fizikos mokytojo knyga – darbo sąsiuvinis 11 klasei – yra paskutinis fizikos vadovėlio komplekto, skirto fizikai mokyti vienuoliktoje klasėje, pagal bendrojo kurso programą, struktūrinis komponentas.

Fizikos mokytojo knygos–darbo sąsiuvinio XI klasei turinys ir struktūra atitinka edukacinės praktikos bendrojo lavinimo mokykloje realijas. Ši metodinė priemonė sudaryta taip, kad mokytojui būtų patogu ją naudoti. Manome, jog ji supaprastina fizikos mokymo planavimą, kadangi joje pateikiamos planavimo gairės – Bendrosios programos ir Išsilavinimo standartai. Be to, mokytojo knygoje–darbo sąsiuvinyje pateikta individualioji fizikos mokymo programa, teminis fizikos kurso planas, dienos pamokų planų projektai.

Ši mokymo priemonė vadinama fizikos mokytojo knyga–darbo sąsiuviniu. Pavadinimas atspindi jos paskirtį, nes joje mokytojui sudarytos sąlygos papildyti pateiktus dienos pamokų projektus. Mokytojas gali tobulinti pamokos tikslus, koreguoti mokomosios medžiagos dėstymą, užduočių skyrimą. Manome, kad ši metodinė priemonė sudaro sąlygas mokytojo kūrybiškumui ugdyti ir projektuojant mokymo turinį, ir planuojant mokomąją medžiagą. Be to, šia metodine priemone sėkmingai gali naudotis fizikos specialybės aukštųjų mokyklų studentai, atlikdami pedagoginę praktiką bendrojo lavinimo mokyklos baigiamojoje pakopoje.

Linkime gero planavimo, sėkmingo fizikos mokymo.

Autorės

Fizikos mokymas XI klasėje grindžiamas fizikos bendrąja programa, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465. Ji sudaryta iš dviejų dalių – fizikos programos bendrajam kursui ir programos išplėstiniam kursui. Šioje mokytojo knygoje, teikdami siūlymus individualiosios programos rengimui, teminiam planavimui, dienos pamokų sudarymui, remsimės fizikos mokymo bendrojo kurso programa.

Fizikos programos paskirtis - teikti sistemingas žinias, įgūdžius, formuoti vertybines nuostatas, kurios leistų kiekvienam mokiniui suvokti fizikos reiškinius, atskleisti jų tarpusavio ryšius, ugdyti bendrąją ir dalykinę kompetenciją. Fizikos bendrojo kurso programa apima tik fizikos pagrindus, suteikia minimalų fizikinį išprusimą, būtiną nuolat besikeičiančioje žinių ir informacijos visuomenėje. Bendrajam kursui skiriamos 2 savaitinės pamokos per mokslo metus (4 savaitinės pamokos per dvejus mokslo metus). Baigdamas mokyklą, mokinys gali laikyti mokyklinį egzaminą, kurio programa rengiama remiantis bendrojo kurso išsilavinimo standartais.

Bendrojo kurso programą sudaro šie skyriai:

1. Metodologiniai fizikos klausimai.

2. Medžiagų sandara.

3. Judėjimas ir jėgos.

4. Molekulinė fizika ir termodinamika.

5. Elektra ir magnetizmas.

6. Svyravimai ir bangos.

7. Dalelių fizika, kvantai.

8. Šiuolaikinės astronomijos pagrindai.

9. Rekomenduojami laboratoriniai darbai.

Vienuoliktoje klasėje nagrinėjami šie fizikos skyriai:

1. Metodologiniai fizikos klausimai.

2. Judėjimas ir jėgos.

3. Molekulinė fizika ir termodinamika.

4. Elektra ir magnetizmas (vienuoliktoje klasėje numatoma nagrinėti tik elektrostatiką).

5. Rekomenduojami laboratoriniai darbai.

Fizikos bendrojo kurso programos uždaviniai:

• tiriant ir analizuojant fizikos reiškinius ugdytis mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę;

• mokytis modeliuoti paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, spręsti praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikant kitų mokomųjų dalykų žinias bei gebėjimus;

• mokytis formuluoti hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus duomenis, daryti išvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti jų tikslumą ir patikimumą, matavimo paklaidas, pastebėti ir ištaisyti klaidas;

• aiškinti fizikos mokslo ir jo laimėjimais kuriamų technologijų vaidmenį žmonijos gyvenime, jų ryšį su gamtine, socialine ir kultūrine aplinka, taikyti įgytas fizikos mokslo žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir subalansuotosios plėtros problemas;

• susipažinti su šiuolaikinės fizikos tyrimų kryptimis.

Fizikos ir kitų gamtos mokslų vieta modernios visuomenės gyvenime. Fizika ir naujos technologijos.

Fizikinių tyrimo metodų pagrindai, šių metodų galimybės, jų nauda, galimi pavojai ir žala gamtai, įtaka socialinei, kultūrinei aplinkai.

Mikroskopinis ir makroskopinis pasaulis. Supančio pasaulio įvairovė.

Fizikinis pasaulio pažinimas: fizikinės sąvokos, stebėjimas, bandymas, hipotezė, teorija, modeliai. Mokslinių žinių absoliutumas ir sąlygiškumas.

Svarbiausių pasaulio fizikos atradimų istorija. Moksliniai atradimai ir asmenybė.

Lietuvos mokslininkų vaidmuo ir vieta fizikos mokslo raidoje.

Kūnų judėjimas: kelias, greitis, pagreitis, trajektorija. Judėjimas tiese ir apskritimu.

Jėgos mechanikoje. Jėgų klasifikacija pagal jų prigimtį ir reiškimąsi: trinties, keliamoji, sunkio, svorio, varos, tamprumo. Jėga kaip judėjimo kitimo priežastis. Kūno masė. Niutono dėsniai, jų taikymas sprendžiant paprasčiau sius uždavinius. Jėgos impulsas. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Įcentrinė jėga. Dinamikos dėsniai kasdienės patirties pavyzdžiuose.

Mechaninis darbas ir galia. Potencinė ir kinetinė energija. Energijos tvermė mechanikoje.

Jėga – deformacijos priežastis ir padarinys. Mechaninės kūnų savybės ir molekulinė struktūra.

Visuotinė (gravitacijos) trauka. Dangaus kūnų judėjimas. Kosminių skrydžių mechanikos pradmenys. Nesvarumas.

Reliatyvumo teorijos atsiradimo prielaidos ir reiškimosi pavyzdžiai. Šviesos greitis – ribinis greitis.

Šiluminė kūnų energija. Vidinė kūnų energija, jos rūšys. Temperatūra. Mechaninio darbo ir šilumos ryšys.

Molekulinės kinetinės teorijos pradmenys. Idealiųjų dujų lygtis. Termodinamikos pradmenys. Pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai. Šiluminės mašinos ir jų naudingumo koeficientas. Šilumos perdavimo dėsningumai, jų svarba technikoje ir kasdieniame gyvenime.

Dvi elektros krūvių rūšys. Elektros krūvio dalumas. Elektronas ir elementarusis krūvis. Įelektrintų kūnų sąveika. Elektrinis laukas. Krūvio tvermės ir Kulono dėsniai.

Elektrinė talpa. Kondensatoriai.

1. Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio matavimas.

2. Spyruoklės standumo matavimas.

3. Slydimo trinties koeficiento matavimas.

4. Mechaninės energijos tvermės dėsnio tyrimas.

5. Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle.

Mokinių laimėjimų vertinimas – integrali edukacinės praktikos dalis, atliekanti motyvuojamąją, mokomąją, diagnostinę, formuojamąją, auklėjamąją, lavinamąją ir kontrolės funkciją. Pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje taikomas kriterinis vertinimas. Jo pagrindas – nustatyti bendrieji reikalavimai, kurie parodo, kokių rezultatų reikia siekti.

Mokinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo kriterijus – bendrojo išsilavinimo standartai. Jie apibrėžia siekiamus mokymosi vidurinėje mokykloje rezultatus, t. y. nurodo, kokias pagrindines žinias, mokėjimus ir įgūdžius turi turėti atskiras fizikos temas, skyrius įsisavinę moksleiviai.

Šiame mokytojo knygos skyriuje pateikiame išsilavinimo standartų medžiagą, susijusią su tais fizikos skyriais, kurie nagrinėjami vienuoliktoje klasėje:

1. Metodologiniai fizikos klausimai;

2. Judėjimas ir jėgos;

3. Molekulinė fizika ir termodinamika;

4. Elektra ir magnetizmas (vienuoliktoje klasėje numatoma nagrinėti tik elektrostatiką).

<...>

Individualiąją fizikos mokymo programą sudaro šie pagrindiniai struktūriniai komponentai: fizikos mokymo tikslai, didaktinės nuostatos, fizikos kurso, dėstomo XI klasėje, turinys, pagrindinės žinios ir dalykiniai gebėjimai. Fizikos mokymo XI klasėje tikslai, didaktinės nuostatos sudarytos atsižvelgiant į Bendrųjų programų uždavinius bei didaktines nuostatas. Šios individualiosios programos struktūriniai komponentai yra orientacinio pobūdžio, juos mokytojas gali papildyti ir koreguoti.

• padėti suprasti svarbiausias fizikos bendrojo kurso programoje numatytas sąvokas, fizikinius dydžius, jų matavimo vienetus;

• ugdyti gebėjimus modeliuoti paprasčiausius gamtos reiškinius bei procesus, spręsti praktinius fizikos mokslo uždavinius, pritaikant per įvairių dalykų pamokas įgytas žinias;

• ugdyti tiriamojo darbo gebėjimus: formuluoti hipotezes, planuoti stebėjimus ir bandymus joms patikrinti, apibendrinti gautus duomenis, daryti išvadas, patraukliai pateikti rezultatus, vertinti jų tikslumą ir patikimumą;

• ugdyti gebėjimus taikyti fizikos mokslo žinias sprendžiant įvairias praktines gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos, subalansuotosios plėtros problemas;

• supažindinti su fizikos mokslo laimėjimais, atskleidžiant kuriamų technologijų vaidmenį žmogui, gamtai;

• susipažinti su šiuolaikinės fizikos tyrimų kryptimis, ugdyti vientisą gamtamokslinį pasaulėvaizdį.

Ugdymas – daugiamatis reiškinys, atliekantis šias pagrindines funkcijas: mokomąją, auklėjamąją, lavinamąją. Šios funkcijos yra tarpusavyje susijusios, viena kita papildo. Šioje programos dalyje kiekvieną jų trumpai aptarkime.

Įgyvendinant auklėjamuosius tikslus, mokiniai supažindinami su dorovės normomis, ugdomos jų dorovinės nuostatos bei gebėjimai jomis grįsti elgesį. Mokant fizikos XI klasėje, patartina ugdyti tas dorovines nuostatas, kurios buvo ugdytos žemesnėse klasėse. Tai:

• iniciatyvumas, veiklumas, kūrybiškumas, atvirumas kaitai, ieškojimams;

• pagarba gyvajai ir negyvajai gamtai, atsakomybė už jos išsaugojimą bei racionalų išteklių naudojimą;

• rūpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta šalia, atsakomybė už save, savo veiksmus;

• savigarba ir pagarba kitiems.

Šias dorovines nuostatas derėtų papildyti, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi švietimo dešimtmečio (2005–2014 m.) veiklos gaires, į Pasaulio aplinkos ir plėtros komisijos ataskaitą („Mūsų bendra ateitis“, 1987 m.). Joje teigiama, kad darnus vystymasis – tai plėtra, tenkinanti žmonijos reikmes dabar, neapribojant galimybių ateities kartoms tenkinti savąsias. Darnus vystymasis – tai XX a. paskutiniame dešimtmetyje pradėtas įgyvendinti siekis, kad visų pasaulio šalių ir kiekvienos valstybės visų sričių – ekonomikos, mokslo, švietimo, socialinio aprūpinimo, aplinkosaugos – plėtra vyktų suderintai, su kuo mažesniu susipriešinimu bei žala žmogui ir aplinkai. Šiuo siekiu įtvirtinama nuostata, kad tik kiekvieno žmogaus gerovė, jo išsilavinimas, saugumas, santykis su aplinka leis pasiekti visapusį valstybės ir pasaulio darnų augimą ir vystymąsi. Taip pat skatinama siekti gebėti gyventi čia ir dabar, bet kartu ir galvoti, kas bus po mūsų, išgyvendinti posakį: „Po manęs – nors ir tvanas.“ Siekiant darnaus vystymosi tikslų fizikos mokyme reikia ugdyti mokinių dorines nuostatas, susijusias su:

• materialiųjų reikmių tenkinimu (būstu, mityba ir kitomis gyvenimo sąlygomis);

• švaria, estetiška aplinka;

• kultūros ir rekreacijos reikmių tenkinimu;

• pageidaujamu išsilavinimu, darbu;

• saviraiška;

• suinteresuotų grupių ir jų interesų identifikavimu;

• bendradarbiavimu, gebėjimu dirbti kartu;

• demokratišku dalyvavimu priimant sprendimus;

• įsipareigojimų pasiskirstymu (subsidiarumu);

• biologine ir kraštovaizdžio įvairove (gamybos ir vartojimo modeliais);

• gamtos išteklių valdymąu/tvarkymu (dirvožemiu, naudingosiomis iškasenomis, vandeniu, „gyvuosiais“ ištekliais).

Keičiantis ugdymo paradigmoms, pereinama prie naujos turinio formavimo politikos, orientuotos į bendrųjų gebėjimų ugdymą, praktinėje veikloje būtinų kompetencijų suteikimą, grindžiamų ne tiek žinių perteikimu ir perėmimu, kiek jų kritišku vertinimu ir praktiniu naudojimu, realiomis problemomis ir jų sprendimų paieška.

Mokant fizikos, rekomenduojama atsižvelgti į N. Longworth (2000) siūlomą bendrųjų gebėjimų klasifikaciją2.

________________________________________

2 Longworth, N. (2000). Making lifelong learning work: Learning cities for a learning century. Kogan page.