Apie knygą
Ugnis ir peilis. Ryžtas ir pasiaukojimas. Tamsiu Lietuvos pokario laikotarpiu įsižiebia
neįtikėtinų gebėjimų turinčios azerbaidžanietės merginos, ugnies garbintojo dukters,
meilė lietuvių partizanui. „Peilis – tai muzikos instrumentas, juo reikia groti kasdien‚,
– mokė merginą tėvas. Ir ji puikiai įsidėmėjo šiuos žodžius... Be garso krinta suomiškos
„finkės‚ pakirsti priešai, o meilės ugnis prikelia iš numirusiųjų mylimąjį.
Ši knyga – apie žmogaus pasipriešinimą gyvenimo aplinkybėms, kurias dažnai
vadiname likimu. Tai netikėtas, stereotipus griaunantis požiūris į Lietuvos praeitį.
Mečys Laurinkus gimė 1951 m. gegužės 22 d. Klaipėdoje. Iki 1954 m. kaip tremtinys
gyveno Komijos ATSR, Intoje, vaikų namuose. Tuo metu jo motina kalėjo Intos
lageryje. Senelių rūpesčiu anksčiau už motiną grįžo į Lietuvą. Vėliau parvyko ir
motina. Nuo 1965 studijavo techninius ir humanitarinius mokslus Vilniuje. 1978 m.
Vilniaus universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Nuo 1983 m. pradėjo
dirbti Lietuvos MA Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbiu.
Vėliau tapo Lietuvos Sąjūdžio Seimo tarybos nariu, signataru, Seimo nariu, VSD
vadovu, diplomatu.
