Knygos anotacija

Isabelle Minière romanas Eilinė pora yra komiška, bet kartu ir labai išmintinga knyga apie vedusios poros santykius. Pasakotojas Benžamenas yra santūrus, subtilios natūros farmacininkas (“Jei esu vyras, tai dar nereiškia, kad turiu būti macho”). Jo žmona Beatrisė – knygų vaikams rašytoja. Tai šiuolaikinė feministė, vengianti tradicinių žmonos vaidmenų – valgio gaminimo, nuolankios sekso partnerės ir pan. Ji yra neginčijama šeimos galva ir siekia reguliuoti vyro gyvenimą, ypač karjerą. Benžamenas mintyse priešinasi negailestingai žmonos elgsenai, bet dėl meilės savo dukrelei Marijonei yra pasiryžęs iškęsti viską. Kol situacija ima darytis visai nepakenčiama ir kol šefas jo nepradeda mokinti pasakyti “Ne”. Pradėjus tarti pirmuosius “ne” Beatrisei ir ėmus įveikti savąsias baimes ir nepasitikėjimą, gyvenimas ima taisytis. Benžamenas susidraugauja su bendradarbe ir ima nebebijoti skyrybų, Beatrisės šantažo. Tai graži ir šmaikšti asmeninės laisvės, abipusės tolerancijos poros santykiuose istorija, šį kartą papasakota vyro, o ne moters. Optimistinė pabaiga iškalbingai byloja apie meilės ir pagarbos reikšmę šeimos gyvenime.

iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė


Tai ištrauka iš romano, iliustruojanti šios poros gyvenimo sceną, pasikartojančią kone kas vakarą:

Kadangi būsime pasiginčiję, teks taikytis. – Benžamenai, mums trūksta intymumo, intymume visa patvarių porų paslaptis; o intymumas persiduoda per kūną, sutinki? Aš sutiksiu. Santūriai. Norėsiu miego ir man skaudės galvą, būsiu apsvaigęs nuo kalbų. Ir neaiškiai, sielos gilumoje, norėsiu verkti, - kaip visada. Aš neverksiu, ką jūs, juk esu toks šaunuolis. Ji norės mylėtis. – Reikia mėgautis aktyviu seksualiniu gyvenimu, Benžamenai, poros laimė persiduoda per kūną, tau taip neatrodo?
Ji prašys mane liesti ją čia ir čia, bet tik ne taip! Galų gale, Benžamenai! Va taip, štai taip! Paskui ji pasijus pasiruošusi, taip staiga – O dabar, Benžamenai, eik į mane! Benžamenas įeis. Ji tars “Stipriau! Dar! Noriu, kad būtum labai stiprus! Dar stipriau!” Ji tai išrėks labai garsiai ir aš sunerimsiu, ar nepabudo Marijonė. Ji ims pliurpti visokias nešvankybes, kurios turinčios privalumą (privalumą?) sužadinti jos geismą - kiekvienam savos fantazijos, Benžamenai, toks jau dalykas tas seksualumas.(…) Paskui… Paskui aš patirsiu truputį malonumo ir dėl to nustebsiu (truputį…truputį daugiau, truputį mažiau), kai ji bus surėkusi “Taiiip…” Galbūt tas malonumas dėl to, kad girdžiu “taip”, tai žodis, kurį ji vartoja labai taupiai. Išskyrus lovoje.