IV a. po Kr. Egipto, Palestinos, Arabijos ir Persijos dykumose apsigyveno žmonės, garsėję savotiška reputacija. Tai buvo pirmieji krikščionys eremitai, palikę pagoniškojo pasaulio gyvenvietes ir apsigyvenę vienumoje. Jie ieškojo pirmiausia savo tikrosios prigimties Kristuje ir asmeninio išganymo.
Šiuo apoftegmų iš Verba Seniorum rinkiniu nepretenduojama į pavyzdinę erudiciją. Priešingai, tai laisvas ir paprastas iš įvairių lotyniškų originalų parinktų istorijų išdėstymas, nesiekiant jas susisteminti ar nustatyti jų šaltinius, išlaikant jų pirmykštį spontaniškumą, paprastumą ir asmeniškumą.
Jaučiantys šių apoftegmų poreikį ir mėgstantys tyro vandens skonį primenantį padrąsinimą, tepajėgia sekti srove iki pat jos šaltinio.
