Knygos anotacija

Ji neišsigando kalėjimo, grasinimų nužudyti ir gaudynių dykumose, norėdama sugrąžinti motinoms vaikus, kuriuos pagrobė jų musulmonai tėvai.

„Pamačiusi savo vaiką, jo motina nesusivaldė, ėmė šaukti vardu ir stumdydama žmones sau iš kelio puolė prie jo, tuo patraukdama visų dėmesį. Man neliko nieko kito, tik bėgti paskui ją, kai ji nėrė į šalutinį kelią kartu su vaiku. Mes netgi neturėjome automobilio pabėgti. Pasikaišiau sijonus ir nulėkiau paskui juos. Tuo metu, kai juos pasivijau, kitos moterys irgi atsitokėjo ir pasileido įkandin, rėkdamos praeiviams, kad mus stabdytų, nes pagrobėme vaiką. Plikų Maroko kalėjimo sienų vaizdas privertė mane bėgti tolyn nepaisant dieglių krūtinėje ir skaudančių kojų..."

Knygoje pasakojama apie sutuoktinius, kilusius iš skirtingų kultūrų - Rytų ir Vakarų. Iš pradžių kultūriniai skirtumai neatrodo tokie svarbūs, bet kai atsiranda vaikų, kyla nesutarimų. Musulmoniškoje aplinkoje užaugę vyrai įsitikinę, kad jų vaikai privalo būti auklėjami tik pagal Rytų šalių papročius. Tad norėdami apsaugoti nuo blogos Vakarų įtakos, vyrai arabai slapta grobia savo vaikus ir išveža juos į gimtuosius Rytus.

Tikrais faktais paremta knyga pasakoja apie moterį, kuri kaip galėdama stengiasi padėti motinoms susigrąžinti savo vaikus - leistinais ir nelegaliais būdais, kartais net rizikuodama gyvybe ir laisve.

Recenzija