Knygos anotacija

Tai išsamus Diev?niškių šnektos – paties tolimiausio dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos pietrytinio pakraščio iškyšulio – žodynas. Į jį stengtasi sudėti visą nuo 1964 iki 1993 m. įvairių mokslinių ekspedicijų metu surinktą leksiką (maždaug 50 000 lapelių kartoteka). Sudėta ir senoji leksika – senasis šnektos veldinių sluoksnis. Įdomus yra naujesnis leksikos sluoksnis, susidaręs dėl ilgų ir glaudžių kontaktų su slavų, ypač gudų, paskui lenkų ir pagaliau rusų kalbomis. Dėl kalbų sąveikos ir kai kurių informantų savo gimtosios kalbos primiršimo šnektoje gausu įvairių skolinių, jų adaptacijos variantų, okazionalizmų. Akivaizdus ir bendrinės lietuvių kalbos poveikis.
Žodžiai pateikiami abėcėlės tvarka. Fonetiniai ir morfologiniai žodžių variantai iškeliami atskirai, su nuoroda „žr.“ į pagrindinį žodį. Antraštiniai žodžiai nekirčiuojami. Žodžio straipsnio sandara panaši kaip ir kitų žodynų, tačiau įvesta tam tikrų papildymų. Tame pačiame lizde išryškinami: daiktavardžių deminutyvai, būdvardžių bevardė giminė, laipsniai, išlikusios įvardžiuotinės formos ir pan. Gramatinė charakteristika žymima lotyniškų žodžių sutrumpinimais. Skolinio kilmei paaiškinti skliausteliuose nurodomos kitos kalbos šaltinis, iš kurio jis gali būti kilęs. Aiškinant žodžių reikšmes daugiausia remtasi didžiuoju Lietuvių kalbos žodynu ir Dabartinės lietuvių kalbos žodynu, bet visada ir pirmiausia žiūrėta kiekvieno žodžio vartosenos Dieveniškių šnektoje. Įvadiniame straipsnyje supažindinama su šnektos tyrinėjimo istorija, aptariamos būdingesnės jos ypatybės.