Knygos anotacija

Knygoje „Didžiosios skyrybos“ C. S. Lewis (Liuisas) vėl pasitelkia išskirtinį savo talentą kurti legendas ir alegorijas. Rašytojas sapne pasijunta esąs autobuse, kursuojančiame tarp pragaro ir dangaus. Tai išeities taškas nepaprastam apmąstymui apie gėrį ir blogį, tarsi ginčijantis su Williamu Blake'u, parašiusiu „Dangaus ir pragaro vedybas“. Pasak autoriaus, „(...) Jei atkakliai laikomės pragaro (ar net žemės), nematysime dangaus; jei priimame dangų, negalėsime išsaugoti nė mažiausių ar ir mieliausių pragaro atminimų.“

Daug ką vertėtų cituoti... Dėmesį prikaustantys epizodai kaipmat sušvyti aforizmu arba taikliomis įžvalgomis... Čia yra patrauklių vaizdų ir linksmos satyros... Yra jaudinančių svarstymų... Ponas Lewis įtraukia į gyvenimą po mirties vien tam, kad stipriau ir sąmoningiau suvoktume šį pasaulį.
The Guardian

Clive Staples Lewis (1989-1963) daugelį metų buvo ateistas, o apie savo atsivertimą knygoje Ištiktas džiaugsmo rašė: „1929-ųjų vasaros semestrą aš pasidaviau ir pripažinau, kad Dievas yra Dievas [...]. Turbūt visoje Anglijoje buvau vienas iš liūdniausiai ir labiausiai nenorom atsivertusiųjų.“ Kaip krikščionis rašytojas, apdovanotas išskirtinai šviesiu ir logišku protu bei aiškiu, gyvu stiliumi, jis buvo neprilygstamas.

Kipšo laiškai (1996), Kančios problema (2006), Tiesiog krikščionybė (2007) bei po mirties išėjusi Malda: laiškai Malkolmui – tai kelios iš perkamiausių jo knygų. 
C. S. Lewis dar yra parašęs puikių knygų vaikams (1997-9 m. esame išleidę keturias Narnijos kronikų knygas). Su jo kūriniais susipažinę milijonai skaitytojų visame pasaulyje.

Autorius